Peticijoje reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam „Lietuvos“ kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir išpirkti šiuo metu privačiai bendrovei UAB “Rojaus apartamentai” priklausantį pastatą. Joje taip pat prašoma užtikrinti, jog bus įvertinta sostinės gyventojų nuomonė dėl neatsiejamai su sostinės kultūros politika susijusio „Lietuvos“ kino teatro likimo.

Kol bus atsižvelgta į šiuos reikalavimus, prašoma sustabdyti UAB „Rojaus apartamentai“ vykdomą detaliojo plano rengimo procedūrą.

Be Prezidento, 43 paraiškovų pasirašytą peticiją dar gaus Seimas, Vyriausybė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros ministerija, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje bei sostinės savivaldybė. Pasirašyti peticiją internetu bus galima ir toliau, per savaitę ją jau parėmė apie 5 tūkstančius kino mylėtojų.

Apie “Lietuvą” išgirdo UNESCO

Prieš mėnesį visuomenėje žinomi asmenys ir organizacijos pasirašė kreipimąsi į UNESCO, kuriame nuogąstaujama dėl Vilniaus istoriniame centre esančios ypatingos viešosios kultūrinės erdvės – kino teatro „Lietuva“ (Pylimo g. 17) ir jį supančių atvirų erdvių - sunaikinimo, kylančių dėl dabartinių pastato savininkų rengiamo detaliojo plano projekto.

Laiške teigiama, kad “Lietuvos” teritorijos sklypo užstatymas ir naujo pastato statymas padarytų nepataisomą žalą pasaulio paveldo vietovės autentiškumui ir vertybėms, ginamoms UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos bei Vilniaus istorinio centro kultūriniam gyvenimui. Kreipimesi UNESCO kviečiama inicijuoti misiją Vilniaus senamiesčio plėtrai įvertinti.

Kovotojus už “Lietuvą” praėjusią savaitę Vilniuje vykusios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30 –osio sesijos metu išklausė UNESCO Pasaulio paveldo centro direktorius Francesco Bandarinas ir keletas delegatų.

Šiame susitikime dalyvavęs vienas kovotojų Senamiesčio gyventojas Šarūnas Bagdonas sako iš delegatų išgavęs pažadą atkreipti specialų dėmesį į Vilniaus senamiesčio problemas. Svečiams pažymėjus, kad Lietuvos problemos nėra unikalios, buvo sutarta, kad vietos visuomenės ir UNESCO pastangomis galima pasiekti deramo įsipareigojimų šiai organizacijai vykdymo.

Anot Š.Bagdono, svečius nustebino tai, kad sklypo detaliojo plano svarstyme su visuomene nedalyvavo miesto savivaldybės atstovai ir kad svarstymui nebuvo pateikta pasekmių poveikio vertinimas.

Š. Bagdonas pastebi, kad naujų pastato savininkų rengiamame teritorijos detaliajame plane neužsimenama, kad kino teatras – pasaulio paveldo objekte (Vilniaus senamiestis 1994 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą). Todėl, pasak Š. Bagdono, “Lietuvos” teritorija, saugant autentiškumą, negali būti užstatyta, kaip yra suplanavę naujieji pastato savininkai.

Anot Š.Bagdono, pastačius daugiaukštį gyvenamąjį namą ir įrengus požeminius garažus, kyla rimtos grėsmės UNESCO pripažintam erdviniam, archeologiniam ir gamtiniam (Vigrių šaltiniai) vietos autentiškumui. Taip pat Senamiesčio gyventojas įžvelgia nepataisomą žalą Vilniaus istorinio centro kultūriniam gyvenimui. Pasak jo, dar esama daug atvejų, kai svarstymai yra imituojami, o reali plėtra vyksta tik genama nekilnojamo turto verslo logikos.

Prarandama viešoji kultūrinė erdvė

“Lietuvos” kino teatro sunaikinimas – didelis mūgis kultūros industrijai”, - įsitikinęs protesto judėjimo “Už Lietuvą be kabučių” narys Gediminas Urbonas. Pasak jo, šioje istorijoje trūksta politinės valios, tad atėjo laikas veikti valdžiai. Todėl atitinkamų veiksmų esą turėtų imtis sostinės valdžia ir Vyriausybė.

G.Urbonas atkreipia dėmesį į viešosios kultūrinės erdvės Pylimo gatvėje, kur stovi “Lietuva”, nykimą. Jis sako, kad paskutinis nekomercinis kino teatras “Lietuva” per 40 metų įaugo į inteligentijos ir miestiečių sąmonę, tad į piliečių valią turi būti atsižvelgta.

Pašnekovas pabrėžė, kad “Lietuvos” likimas svarbus ne tik kino gurmanams – šioje erdvėje esą turėtų vykti kultūriniai visuomeniniai reiškiniai, čia būtų puiki terpė klasikinei, džiazo ir alternatyviai muzikai, medijų projektmas. Tai, pasak menininko, ypač svarbu 2009 m. Vilniui būsiant Europos kultūros sostine.

Menininkas susirūpinęs ir dėl sostinės kultūros politikos. Anot jo, pastatyti Vilniuje tokią viešąją kultūrinę erdvę kaip “Lietuva” būtų nepalyginamai brangiau nei išpirkti “Lietuvos” pastatą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją