Vilniuje gimęs ir gyvenęs gydytojas buvo vienas iš aktyviausių Vilniaus bendruomenės narių, teikė pagalbą vargšams, nemokamai gydė, dalyvavo visuomenės gyvenime. Daktaras įgyvendino projektą “Pieno lašas” – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteiktas nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai. Per pirmuosius veiklos metus (1920) programoje dalyvavo 2270 vaikų.
Daktaro laidotuvių dieną nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė tiek Lenkijos, tiek tuo Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.
T. Shabadas buvo žinomas ir už Vilniaus ribų. Jis bendravo su tokiais to meto Europos intelektualais kaip Albertas Enšteinas, Antanas Smetona, buvo pažįstamas su vienu iš Juzefo Pilsudskio brolių.
Skulptūros įgyvendinimo projektą vykdo viešoji įstaiga „Litvakų fondas“, kurio direktorius Sigitas Babilius sakė, kad minėta T. Shabadui skirta skulptūra turės bent tris prasmes: „ji bus skirta geram ir garsiam žmogui, taip pat ji bus žydiškosios Vilniaus dalies simbolis ir turistų traukos vieta“.
Skulptūra, kurios sumanymą ketina įgyvendinti skulptorius Romas Kvintas, turėtų būti žmogaus ūgio – maždaug 1,70 m aukščio. „Tai bus paprastas gyvenimiškas vaizdelis, o miestietis pro ją eidamas galbūt kažką atsimins, pagalvos, galbūt tai jam sukels kažkokių emocijų“, - svarstė S. Babilius.
