Specialistai nesutaria, ar daugiau nei du šimtus metų stovėję rūmai, sovietmečiu buvę Pionierių namai, kultūros vertybė.
Nuosprendis parašytas
„Kaip bebūtų, Valdovų rūmai nugriauti, bet ant jų likučių pastatytas vadinamasis Šliosbergo namas. Jame išliko autentiški rūmų rūsiai, langų angokraščiai, autentiškos rūmų laikotarpio grindys, ornamentuoti ketaus laiptai.
Visi šie dalykai būtų eksponuojami pirmame aukšte, antrame aukšte yra lipdybom ir polichrominiu dekoru puoštos XIX a. salės“, - teigia vienas Šliosbergo rūmų išsaugojimo entuziastų, Valdovų rūmų atstatymo projekto autorinio kolektyvo narys Evaldas Purlys.
Visos visų korpusų autentiškos rūmų liekanos bus eksponuojamos rūsiuose. Anot E. Purlio, norint išsaugoti minėtą palikimą ir kilusi mintis apgaubti senuosius mūrus naujomis Valdovų rūmų konstrukcijomis prie jo net neprisiliečiant.
Kilus konfliktui dėl Šliosbergo namo pakviesti ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos) ekspertai pareiškė, jog „Žiūrint iš ICOMOS pozicijų, visiškas namo nugriovimas ar jo sumažinimas iki kelių fragmentų net negali būti svarstomas“.
E. Purlys primena, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Restauravimo taryba pernai taip pat pareiškusi nuomonę, jog Šliosbergo namas turi būti išsaugotas jo patalpas inkorporuojant į bendrą atstatomų Valdovų rūmų planinę struktūrą.
Tačiau tai nesutrukdė Valstybinei kultūros paveldo komisijai prieš porą savaičių pritarti namo nugriovimui. Iš 10 posėdyje dalyvavusių komisijos narių tam pritarė 6, 2 nariai susilaikė ir 2 balsavo prieš.
Neįtraukti į Kultūros paveldo registrą
„Netelpa galvoje, tai baisus nepilnavertiškumo kompleksas, čia baisi periferija“, - piktinasi Valdovų rūmų projekto koordinatorius architektas Audronis Katilius.
Pasak A. Katiliaus, į Kultūros paveldo registrą rūmai nebuvo įtraukti, kad vėliau nekiltų problemų juos atkuriant. Tuomet, sako architektas, net nebuvo pagalvota, kad atsiras norinčių namą nugriauti.
ICOMOS ekspertai esą pareiškę, kad neįrašymas į registrą neturi reikšmės, mat Vilnius – pasaulio kultūros paveldo objektas, o Šliosbergo namas – to objekto sudedamoji dalis.
„Jeigu mes išgriausime šitą pastatą, neabejoju, kad paskui gailėsimės, juk išgriauti spėsime visada. Nė kiek neabejoju, kad nugriovę paskui mes verksime krokodilo ašaromis, mušimės į krūtinę padarę klaidą“, - kalbėjo E. Purlys, Šliosbergo rūmus laikantis juodojo laikotarpio šalies istorijoje simboliu.
Svetimkūnis lietuvių tautai
Lietuvos valdovų rūmų atstatymo mokslinis vadovas architektas dr. Napoleonas Kitkauskas mano kitaip. Anot jo, reikia kuo tiksliau atstatyti Valdovų rūmus, o Šliosbergo rūmai atkuriamą laikotarpį atspindėti trukdytų.
N. Kitkausko nuomone, buvęs Pionierių namas – „svetimkūnis lietuvių tautai, ypatinga chaoso aura Žemutinės pilies teritorijoje“.
Be to, pasak mokslinio vadovo, per visą XIX a., iki pat 1939 m., kai Vilnius grąžintas Lietuvai, lietuviai į Šliosbergo namus, ko gero, net kojos nebuvo įkėlę. Jis mano, kad pastatas liudija vien svetimų valstybių priespaudą Lietuvai, todėl ir turėtų būti nugriautas.
Architektas pastebi, kad daugiausia duomenų apie Valdovų rūmų išplanavimą išlikę būtent po Šliosbergo namu, tad čia įmanoma atkurti autentiškas patalpas. Anot N. Kitkausko, jei rūmai būtų buvę vertybė, jie seniai būtų įtraukti į paveldo registrą.
„Objektą tiriu 19 metų. Man labai įdomu, kad prieš 4 – 5 metus atėję žmonės, norį pasirodyti mąstą naujoviškai, stipriai diktuoja savo poziciją“, - DELFI kalbėjo N. Kitkauskas.
Jam keista, kad Valdovų rūmų atkūrimo idėja, turėjusi simbolizuoti valstybingumą ir išsivadavimą iš svetimųjų priespaudos, menkinama. Visgi jis ketina ieškoti kompromiso - kai kurias rūmų detales išpjauti ir jas eksponuoti rūmų rūsyje ar atskiroje patalpoje.
A.Bumblauskas: statomas kičas
„Nugalėjo koncepcija pastatyti namą istorine tema. Prieita prie to, ko kažkas labai norėjo – turėsime elementarų kičą ir taškas. Toks namas, kokį dabar stato, niekada nestovėjo. Mes turime 3 – 4 vaizdelius, kurie geriausiu atveju fiksuoja XVII a. situaciją. Bet juk niekas neatstatinėja XVII a. pradžios, visi kalba apie Renesanso laikus ir dar anksčiau“, - DELFI teigė Istorikas Alfredas Bumblauskas.
Jis pastebi, kad nekreipiama dėmesio į tai, kad Žemutinė pilis ne atstatoma, o atkuriama - atstatymui trūksta duomenų. Jo manymu, Šliosbergo namą į Valdovų rūmus buvo galima įkomponuoti, tačiau pripažįsta, kad sveriant valstybiniais dydžiais, rūmai nėra tokie svarbūs kaip Žemutinės pilies reliktai.
„Ar viskas, kas carinėje Rusijoje sutverta, yra nepaminkliška? Tada turėtume išbraukti daug ne tik istorizmo stiliaus pastatų, bet ir visas neogotikines bažnyčias, kurios statytos caro laikais. Tada turėtume paketi ranką ir prieš klasicizmą“, - svarstė istorikas, komentuodamas pareiškimus, esą Šliosbergo rūmai – caro laikų palikimas.
Istorikas sako, kad rūmų istorija – politinė valia: „dešinieji norėjo pakišti kiaulę kairiesiems, kairieji labai apsidžiaugė ir pradėjo statyti“. Beje, prieš metus už dažnai priešingą nei daugumos komisijos narių nuomonę dėl Valdovų rūmų koncepcijos A. Bumblauskas buvo pašalintas iš komisijos, koordinuojančios Valdovų rūmų atstatymą.
„Juridiškai žiūrint, Šliosbergo namas nėra LR Kultūros paveldo registre, į kurį įtraukti Vilniaus Žemutinės pilies pamatai, rūsiai – tas, kas likę iš Valdovų rūmų“, - sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius.
Anot jo, departamentas neturįs pagrindo stabdyti namo griovimo darbų, tačiau jis patvirtino, kad teoriškai rūmus įtraukti į Kultūros vertybių registrą dar įmanoma.
Ant Valdovų rūmų pamatų Abraomo Šliosbergo pasistatytas namas XIX a. keletą kartų rekonstruotas, paskutinė dekoro korektūra daryta prieš 1905 m.
Kone visą šimtmetį pastate buvo įsikūrę įvairios carinės valdžios karinės žinybos, karo metu čia buvusi Vietinės rinktinės būstinė. Po II pasaulinio karo namas suremontuotas, pertvarkytas, jame įsteigti Pionierių rūmai, kuriuose veikė įvairūs būreliai moksleiviams.
Praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje Šliosbergo rūmuose sugalvota įrengti Tautų draugystės muziejų, todėl pradėti namo tyrimai, atkastas rūsys. Papūtus nepriklausomybės vėjams, Tautų draugystės muziejaus idėja pamiršta.
Sąjūdžio metais sumanyta atstatyti Valdovų rūmus ir juose įrengti Paveikslų galeriją. Iki praėjusių metų namuose glaudėsi tyrinėtojai ir Pilių direkcija, statybininkai ir archeologai.
