Kai buvo sukurta nauja infrastruktūra, mieste atsirado garsių architektų projektuotų statinių, todėl nereikia apsigauti galvojant, kad tokia sėkmė aplankys kiekvieną miestą vos tik pastačius muziejų.
Jie pabrėžia, kad kiekvienam miestui reikia ieškoti savitumo.
Gugenheimo-Ermitažo muziejaus Lietuvoje iniciatorių teigimu, vilnietiškasis išsiskirtų lietuviškos kultūros dalimi, t. y., jame veiktų vizualiųjų menų bei litvakų centrai.
Kokias plėtros galimybes Gugenheimo muziejus turi Baltijos regione ir konkrečiai Vilniuje, turėtų parodyti galimybių studija.
Bus surengtas ir kviestinių architektų konkursas, į kurį pakviesti Danielis Libeskindas, jau apsilankęs Vilniuje, Zaha Hadid bei Masimilianas Fuksas.
Galimybių studijas rengė nemažai pasaulio miestų ir daug jų atsisakė idėjos įkurti Gugenheimo filialus dėl lėšų stygiaus, o ir miestų regeneracijos tyrimuose sunku įvertinti ir išmatuoti ilgalaikę naudą.
„Vilniaus kultūros turizmo kryptis turi daugybę problemų: mūsų transporto sistema, atvykimas į Vilnių – neturime nei geležinkelio gero, kelių, oro uostas mažas, nėra patogių skydžių, atviros erdvės mažėja.
Bilbao išsiplėtė, po jį miela vaikščioti, yra kur atsisėsti. Tuo metu mūsų žalios vietos atrodo apgailėtinai, mus visą laiką spaudžia besiplečiantis nekilnojamas turtas“, – apgailestavo Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė.
Viso Bilbao miesto regeneracija kainavo beveik 4 mlrd. Lt. Be to, muziejus įsipareigojo kasmet po daugiau nei 20 mln. skirti kūriniams įsigyti.
Išankstiniais duomenimis, filialo statybos kainuotų 200 mln. Lt, o galimybių studijai parengti privatūs rėmėjai skyrė daugiau kaip 6 mln.
„Pinigai tokia smulkmena šiame projekte, palyginus su idėja“, – tvirtino Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas Artūras Zuokas.
Prezidento patarėjos, istorikės I. Vaišvilaitės teigimu, su esamu varganu Lietuvos kultūros finansavimu šio muziejaus idėja gali sulaukti didelio pasipriešinimo.
Prieš daugiau nei dešimt metų Bilbao Gugenheimo muziejaus idėja taip pat sutikta prieštaringai.
