Svetimvardžiai – lietuvių kalbos išdavystė
„Šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų, - teigiama Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui ir kitiems parlamentarams įteiktame kreipimesi. – Gimtajai kalbai neabejingos ir skaitytojų vargus suprantančios visuomenės dalies daugkartinius prašymus svetimvardžių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją – Kalbos komisija, dangstydamasi „europietiškumu“, išdidžiai atmeta“.
Anot pusketvirto šimto kreipimąsi pasirašiusių įvairių profesijų atstovų, visuomenė, „visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų, su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką“. Dėl to kalba esą prarado autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė.
Dalis kreipimosi autorių dalyvavo pernai lapkritį Rašytojų klube vykusioje diskusijoje. Joje buvo padaryta išvada, jog atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius yra ne europėjimas, o lietuvių kalbos išdavystė.
Kreipimosi autorius, tarp kurių yra rašytojai Juozas Aputis, Algimantas Baltakis, Jonas Liniauskas, Jonas Mikelinskas, poetai Justinas Marcinkevičius, Henrikas Algis Čigriejus, eksparlamentaras filosofas Romualdas Ozolas, kalbininkai Arnoldas Piročkinas, Aldona Paulauskienė, filosofas Krescencijus Stoškus, papiktino „antikonstitucinis, lietuvių kalbos vartoseną siaurinantis“ Vardų ir pavardžių įstatymo projektas.
Jie pasiūlė šiam ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektui įvertinti sudaryti nepriklausomų, „principingų, savo dalyką gerai išmanančių, lietuvių kalbą branginančių“ specialistų, „laisvų nuo destruktyvaus, prasimanyto lietuvių kalbos „europinimo“ ir Kalbos komisiją pančiojančių įtakų“, grupę.
Liberali tvarka nesvetima ir kitoms šalims
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įsitikinusi, kad dabar galiojantys svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo principai „objektyviai atspindi dvi senas jų vartojimo lietuviškuose tekstuose tradicijas ir teikia visuomenei galimybę laisvai pasirinkti vieną kurią (t. y. vartoti originalias arba adaptuotas formas) arba abi išsyk“.
Todėl savo atsakyme į minėtą pareiškimą VLKK nurodė nepritarianti siūlymams privaloma paskelbti kurią nors iš šių tradicijų.
Pasirinktinės svetimvardžių vartojimo normos Lietuvoje galiojo ir tarpukariu. Europoje laikomasi nuostatos, kad svetimvardžiai priklauso skirtingoms kalboms kaip skirtingų nacionalinių kultūrų elementas, todėl jų nedera savintis. Šių žodžių rašymas originalią forma esą neturi įtakos kalbai.
Anot VLKK, lietuvių kalbos morfologija dėl to nėra pažeidžiama, mat autentiški tikriniai vardai turi būti priderinami prie lietuvių kalbos kaitybos sistemos.
Komisijos atsakyme primenamos dvi bylos, kuriose buvo apgintos lietuviškų moterų pavardžių vartojimo tradicijos (pridedant moterišką galūnę, tačiau leidžiant pasirinkti trumpesnę formą – ne Budrys, o Budrienė ar Budrė).
„Niekuo nepagrįstus kaltinimus savo kasdieniu darbu paneigia tūkstančiai Lietuvos žmonių – ne tik mokytojų, žurnalistų, rašytojų, redaktorių, vertėjų, mokslininkų, kultūros darbuotojų, politikų, bet ir mūsų jaunoji karta, lavinanti lietuvių kalbos įgūdžius mokyklos suole ar tobulinanti savo profesinę lietuvių kalbą aukštųjų mokyklų auditorijose“, - pabrėžė VLKK.
Siūlo neieškoti apynasrių
Šiomis dienomis į Seimą kreipėsi Lietuvių PEN centro ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, prašydamos nesiimti jokių pokyčių.
Abiejų sąjungų atstovai pritarė VLKK pozicijai ir išreiškė viltį, kad „svetimvardžių rašyba viešuose spaudiniuose bus laikoma iš esmės išspręstu klausimu, kuriam nereikia ieškoti apynasrių“.
Kaip DELFI sakė Lietuvos vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė, dabartinė liberali tvarka yra bene geriausia. Mat svetimvardžius galima rašyti pagal poreikį: grožinėje ir ypač vaikų literatūroje adaptuoti, spaudoje ar moksliniuose tekstuose palikti originalią pavardę, greta, jei reikia, parašant sulietuvintą variantą.
Kalbininkas Antanas Smetona taip pat siūlė vadovautis tradicijomis, kalbos mokslo kanonais ir pasauline patirtimi. „Kreipimąsi parašė maža, bet labai grėsminga ir kelianti daug triukšmo žmonių grupė. Nereikia čia nieko kurti“, - DELFI sakė jis.
Grožinės literatūros kūriniuose svetimvardžiai dažniau adaptuojami, tuo tarpu spaudoje laikomasi ir vienos, ir kitos tradicijos.
„Dėl žiniasklaidos negalima pasakyti vienareikšmiškai. Yra VLKK nutarimas, kuriame parašyta, kad vardus reikia adaptuoti, mat juos skaito ir ne visai išmanantys, - kalbėjo filologas. – Bet įsivaizduokite sporto skyrelį, kur kiekvienoje eilutėje būna po pavardę – jei greta originalo rašytume ir sulietuvintą formą, netilptume. Be to, yra tokių pavardžių, pavyzdžiui, afrikiečių, kurių sulietuvinti nesugebėsime“.
Komentuodamas siūlymą uždrausti svetimvardžius originalo kalba, A. Smetona pasiūlė prisiminti neseną patirtį: „Matėme, kas atsitiko su draudimais dėl alkoholio“.
Beje, prieš keletą savaičių kalbininkas ramino, kad lietuvių kalba, nors į ją ir ateina svetimvardžiai bei kitų kalbų žodžiais, gyvuos ilgiau nei kur kas populiaresnė anglų kalba.
