A. Jasaitytė šventei pasipuošė dizainerio Juozo Statkevičiaus kurta lengva šilkine dramblio kaulo spalvos suknele, rankose nešėsi rugių puokštę.
Ceremonija vyko pievoje, šalia šventės vietos, viskas buvo papuošta pagoniškais akcentais - rugių puokštėmis, prie aukuro buvo sudėti moliniai indai su grūdais, midumi, kita ceremonijos atributika.
Į Europos parką atvykę svečiai ir jaunieji, judėdami degančio aukuro link, turėjo praeiti pro septynias juostas, reiškiančias laimės vartus. Mergaitėms grojant kanklėmis, aukurą ratu apstojo svečiai, viduryje atsistojo jaunieji.
Kad visi svečiai suprastų pagoniškų tradicijų ir tam tikrų apeigų reikšmę, jiems buvo viskas pasakojama.
Tiek Aistei, tiek Romanui vaidila nukirpo po plaukų sruogą. Tai simbolizuoja atsisveikinimą su ankstesniu gyvenimu ir perėjimą į naują, bendrą.
Jauniesiems senovinėmis lietuvių juostomis, kuriose - daugybė simbolių ir ženklų, buvo surištos rankos. Taip buvo sujungtos poros rankos, mintys ir dvasia, kad šie būtų nuo šiol kartu ir stiprūs.
Jaunieji ėjo tris kartus greta svečių, stovinčių ratu, o susirinkusieji, padalinę saujose turėtus grūdus į tris dalis, metė į jaunuosius tris kartus, linkėdami trijų dalykų: kad iš žemės išaugintų gautų grūdų jie gautų stiprybę, vaisingumą ir galybę.
Vėliau visi svečiai buvo paraginti siųsti jauniesiems palinkėjimus ir, iškėlus ąsotį, paragauti midaus. Taip ratu keliavo gražiausi žodžiai, o Aistė su Romanu visiems dėkojo. Porą sveikino ir Aistės brolis, žymus krepšininkas Simas Jasaitis. Jis jaunavedžiams palinkėjo dar daugiau atžalų.
Kai kurie svečiai taip pat pasipuošė pagoniškais akcentais - kas vainikėliu, kas apdarais. Liepa Kiauleikytė-Rimkevičienė taip pat atrodė puikiai pasiruošusi šiai ceremonijai.
Pagonybė ir gamta – seniai Aistės širdyje
„Žinoma, kad laimingi“, - iškart po ceremonijos žurnalistams šypsojosi Aistė ir Romanas.
A. Jasaitytė pasakojo, kad kelti vestuves būtent per Žolinę ji neplanavusi, tiesiog ši data buvo patogiausia svečiams, tačiau vėliau, sužinojusi, labai tuo džiaugėsi, o ir vestuvių tematika buvo tiesiog padiktuota.
„Labai nenorėjome varginti svečių jokiais važinėjimais po visokius krioklius, taip yra paprasčiau“, - savo versiją išdėstė jaunasis.
„Labai smagu, kad tos senos tradicijos niekur nedingsta. Kartais žmonės ieško tikėjimo, važinėja po skirtingas šalis, ieško kažko, o turime viską čia, Lietuvoje, ir labai daug brangaus, ir labai daug gražių, tikrai prasmingų dalykų. Niekur toli nereikia važiuoti, viskas yra čia pat“, - kalbėjo Aistė.
„Ši diena – mūsų abiejų sutuoktuvės, tai labai svarbu, nes mūsų širdys susijungė būtent šią dieną“, - atviravo jaunoji, prisipažinusi, kad civilinės santuokos ji tiesiog nesureikšminanti ir ši diena – tikroji jų vestuvių diena.
Ji pasakojo pagoniškomis tradicijomis besidominti jau seniai, labai mylinti gamtą, Lietuvą ir jai labai svarbu buvo iškelti būtent tokias vestuves: „Romanas galbūt ne, aš tai, iš tikrųjų, domėjausi, esu pati gamtos vaikas ir man tai artima. Labai tuo tikiu. Būtent ši diena ir būtent pagonybė man yra labai arti širdies“.
Aistė prasitarė, kad ji pasirinko dvigubą pavardę. Pora pasipuošė auksiniais žiedais, kurių reikšmės nenorėjo atskleisti, tik pasakė, kad jie porai – ypatingi. Jauna šeima ketina švęsti ir medaus mėnesį, tačiau kur keliaus, nenorėjo pasakyti. Tik pridūrė, kad, jeigu ir vykti, nebūtina labai toli, o į keliones su mylimuoju dar tikrai prisivažinės.
Šokių aikštelėje susipažinusių jaunųjų paklausėme, ar jie ketina kažką ypatingo sušokti. „Iš tikrųjų, nieko nesiruošėm, neturėjom laiko. Pora sekundžių skyrėme, kažką prisiminėme, bet to pakaks. Šiandien bus vestuvinis Vienos valsas“, - atsakė Romanas.
Draugystė prasidėjo šokių salėje
Susipažinę šokių projekte „Lietuvos šokių dešimtukas“, Aistė ir aštuoneriais metais jaunesnis Romanas ilgai slėpė savo draugystę, daug neatviravo ir apie į šį pasaulį besibeldžiantį mažylį.
Vilniaus santuokų rūmuose pora susituokė labai kukliai – ankstyvą rytą jie pasirodė apsirengę kasdieniais drabužiais. A. Jasaitytė buvo pasipuošusi balta, suapvalėjusią figūrą išryškinančia suknele, R. Čeburiakas nevilkėjo kostiumo.
Po trumpos ceremonijos sutuoktiniai nesimainė žiedais, negėrė šampano, neturėjo ir asmeninio fotografo.
Likus vos porai dienų iki iškilmingų vestuvių, A. Jasaitytei draugės surengė mergvakarį su lietuvių tautiniais akcentais. Šventė vyko Rumšiškių buities muziejuje, merginos pasipuošė tautiniais kostiumais, juostomis, gėlių vainikėliais, o Aistė – rūtų vainiku.
