„Turim pudeliuką vieną, o mūsų vilkšunį nunuodijo prie būdos. Tai dabar turim Karmėlavos kilmingąjį, „dvarneškiuką“ kieme. Tai va, dabar vienas namuose, kitas lauke“, - pasakojimą pradeda dainininkė.

Moteris sakė labai mylinti savo augintinius ir jiems nuolat skiria daug dėmesio. Juokdamasi Liveta prisiminė istoriją, kai savo pudelį tapė ir nupiešė jam ragus. Paklausus, kokia manija tąsyk apsėdo dainininkę, ši nuramino, papasokujusi, kodėl savo augintiniui buvo nupiešusi ragus.

„Man reikėjo nutapyti „Be tabu“ laidai ožkytę. Niekaip neatsiminiau, kaip tas ožiukas atrodo, tai aš pasisodinau savo pudelytę ir ją tapiau. Pridėjau ragelius ir išėjo ožiukas. Bet ten ne jinai, tik ant jos maketo piešiau“, - paaiškino ji.

Moteris pasakojo jau 11-a metų auginanti kalytę ir prisiminė, kaip augintinis atsirado jos namuose. Be to, ponia Liveta pabrėžė: „Nors pudeliukui 11-a metų, atrodo labai gerai, taip, kaip ir šeimininkė. Niekas nepasako, kiek metų jai yra. Net veterinaras davė penkeris metus“, - DELFI kalbėjo savo augintinį puoselėjanti dainininkė.

L. Kazlauskienė atskleidė labai ilgai svajojusi apie šunį savo namuose. Kadangi dainininkės giminės yra cirko artistai, moteris visą laiką žinojo, kad jos artimi žmonės augina beždžionę, pitonų ir papūgų, „va pas mano tetą Tauragėj, kur jie dabar apsistoję, krokodilas vonioj gyvena“, - pasakojo pašnekovė ir prisiminė, kad cirko artistai augina ir šešis pudelius.

„Tai žinot, aš ir užsikrėčiau nuo jų, nes jie labai protingi. Jie turėjo tokią labai „fainą“ pudelytę Lotą, cirko artistę, jos karjera buvo jau pasibaigusi, Lota mokėjo daug triukų, labai ja žavėjausi“, - pasakojimą apie augintinio atsiradimą savo namuose tęsė dainininkė.

Moteris drauge su dukra Ingrida augintinį nusižiūrėjo Kauno Aleksoto turguje. „Kaip mes su Ingute pamatėm tą pudelytę, pradėjom jau džiaugtis, perkam jau. Tokia kita moteris dar norėjo pažiūrėti, tai Ingrida to šuniuko nedavė nė pačiupinėti niekam. Pudelytė sėdi tokia gražutė dėžutėj“, - kalbėjo Liveta.

Dainininkė su dukra naujai įsigytą augintinį iškart nuvežė į šunų kirpyklą, kur Sarai buvo nuskustas snukis. Vėliau moterys patraukė maisto turgaus link. Ten buvę prekeiviai, pamatę moterų rankose neštą pudeliuką, ėmė siūlyti dvigubai daugiau pinigų, nei Liveta su dukra mokėjo Aleksoto turguje ir prašė šunį parduoti, tačiau dainininkė atsispyrė pagundoms ir Sarą pasiliko sau.

„Nu jau tokia buvo gražutė ji, savo draugų mes neišduodam. Priėmėm į savo ratą ir jau mirtinai“, - apie pirmąją dieną gimusią meilę augintiniui kalbėjo dainininkė.

L. Kazlauskienė prisiminė, kaip naująjam savo namų gyventojui rinko vardą. Dainininkė surašė keletą vardų ant popieriaus lapelių ir juos paskleidė kambaryje. Esą tuo metu dar vardo neturėjusi kalytė puolė ir pasičiupo vieną, ant kurio buvo užrašytas Saros vardas. Atlikėja tikino lapelį atėmusi iš augintinio, vėl jį įmaišiusi į bendrą krūvą, ir vėl paskleidusi. Šuo ir dar kartą pasirinko tą patį lapelį su Saros vardu. Tuomet drauge su Ingrida dainininkė ir nutarė, kad kalytę pavadins Sara.

Paklausta, ar nesijaudina dėl to, kad 11-etis augintinis netrukus gali iškeliauti anapilin, L. Kazlauskienė prisiminė savo giminaičius, gyvenančius Vokietijoje. Moters teigimu, jų augintinis, pudelių veislės šuo, gyveno 17-a metų.

„Kita moteris man papasakojo, kad praeitą vasarą numirė jos pudelis, sulaukęs 21-erių metų. Labai ilgai gyveno“, - sakė dainininkė ir tuoj pat paaiškino norinti, jog jos Sara gyventų ilgai ir nesirgtų. Dėl šios priežasties Liveta Saros nešeria kiauliena.

„Valgo tik paukštieną, jautieną maltą, mėgsta daržoves, geria kakavą. Mėgsta viską valgyti nuo šakutės“, - kasdienį augintinio meniu atskleidė L. Kazlauskienė ir toliau tęsė pasakojimą: „Kai numirė mūsų vilkšunis, buvo taip skaudu, taip liūdna, kad galvojau, tikrai nieko daugiau neauginsiu. Atvažiavo seniūnas, jo kalytė buvo atsivedusi šuniukų, paprašė priimti, tai paėmėm tą Tiurlę fėją. Sakom, vis tiek bus skambutis mažas ant kiemo“, - kalbėjo ji.

„Aš nežinau, žinokit... Netekusi pudeliuko... Man bus labai žiauru. Žinot, žmonės prisiriša labai prie gyvūnų, kurie tampa šeimos nariais. Atsiskyrimas būna labai skaudus, sunkus. Nenoriu netekti Sarutės... dar per anksti“, - pasakojimą apie augintinį baigė ponia Liveta.

L.Kazlauskienės augintiniai – DELFI nuotraukų galerijoje:

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją