Archeologus nustebino ir kitas radinys - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikų kokliai, kokie iki šiol rasti tik kasinėjant Vilniaus Žemutinę pilį.

Archeologas BNS sakė neabejojantis, jog Žemutinėje pilyje ir istoriniame Žvejų priemiestyje rasti kokliai - vieno Lenkijos meistro rankų darbas.

Kaip BNS sakė K.Katalynas, radiniai rodo, jog Žvejų priemiestis formavosi netikėtai ankstyvu laikotarpiu. "Kai kurios šukės gali būti datuojamos net 14 amžiaus pabaiga, tuo metu dar tik buvo pradėtas apgyvendinti Vilniaus senamiestis", - sakė archeologas.

K.Katalynas spėjo, jog istoriniuose šaltiniuose kaip Žvejų gyvenvietė minimas priemiestis galėjo pradėti kurtis iš žvejų kaimelio, tačiau itin greitai išsivystė.

Pasak archeologo, 16 amžiuje Žvejų priemiestyje buvo vienintelis Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje stiklo fabrikas. Žvejų priemiestis 1536 metais, pastačius pirmąjį tiltą per Nerį, tapo neatsiejama miesto dalimi.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją