Ko negali būti go lentoje, to negali būti ir gyvenime

„Tibeto likimas buvo nulemtas go lentoje“, – sakoma vienoje legendoje. Budistų valdovas, norėdamas kuo greičiau išspręsti žemių klausimą, pasiūlė didžiausiam savo priešininkui nelieti svetimo kraujo, o kovoti protu – sužaisti go partiją. Pralaimėjusysis turėjo atsitraukti.

Go žaidimas, kaip manoma, yra vienas seniausių strateginių stalo žaidimų. Ypač lengvos žaidimo taisyklės ir daugybės situacijų įvairovė lėmė tai, kad Kinijoje tūkstančius metų prieš Kristų atsiradęs žaidimas išliko ir iš esmės nepasikeitė iki šiol. Daugybe galimų ėjimų ir partijų įvairove go lenkia šachmatus ir šaškes. Go žaidimo situacijų skaičius milijoną kartų viršija šachmatų.

Go trumpai

Go žaidžiamas 19x19 linijų lentoje. Pradedant žaidimą lenta turi būti tuščia. Žaidėjai paeiliui ant bet kurio laisvo linijų susikirtimo taško deda savo (juodos ar baltos) spalvos akmenukus. Padėto akmenuko negalima judinti. Partiją pradeda juodieji. Go tikslas – apsupti varžovo akmenukus ir užimti kuo daugiau teritorijos. Nukirsti akmenukai nuimami nuo lentos. Laimi daugiausia teritorijos užėmęs ir numuštų varžovo akmenukų turintis žaidėjas.

Daugelis stalo žaidimų turi gana aiškią atomazgą – vienas laimi, kitas pralaimi. Šaškėmis žaidžiama iki tol, kol numušama paskutinė, šachmatų partijos baigtis – šachas-matas. Go partijos finalas yra kitoks.

Žaidimo pabaigoje skaičiuojami taškai, gaunami už paimtų į nelaisvę akmenukų skaičių ir užkariautos teritorijos plotą. Jei go žaidžia panašaus lygio varžovai, kol nesuskaičiuoti taškai, neaišku, kas laimėjo.

Realus gyvenimas ant lentos

Pasaulyje paplitęs posakis: „Ko negali būti go lentoje, to negali būti ir gyvenime“. Žaidime modeliuojamos ir analizuojamos amžinos tiesos, mokomasi iš savų ir varžovo klaidų, aukojama dėl pergalės.

Tobulėjimui žaidžiant go nėra ribų. Aukštą žaidimo lygį lemia gyvenimo patirtis, tad vyresni žaidėjai dažniausiai žaidžia geriau nei jaunesni. Išmokti go gudrybių gali kiekvienas per labai trumpą laiką. Pietų Korėjoje go žaidžia pradinukai, universitetuose veikia go fakultetai, o verslininkai, norėdami susikaupti, darbo dieną pradeda sužaisdami kelias valandas trunkančią go partiją.

Go ir mūšio, ir bendravimo priemonė

Pasak go entuziasto Mykolo Okulič-Kazarino, žaidimas padeda pažinti partnerį iš jo veiksmų ir elgesio, susidarius tam tikrai partijos situacijai, tačiau nebūtina su juo kalbėtis. Go žaidėjai garsėja draugiškumu konkurentų atžvilgiu. Pasauliniuose čempionatuose žaidėjai, sustabdę laikrodį, bet kuriuo metu gali kartu nueiti į kavinę. Tai dažniausiai ir daroma: kartu geriama arbata, aptariami kasdieniai reikalai.

Go vienija pasaulį

Šio žaidimo klubai veikia daugelyje didžiųjų Europos miestų. Go centras Lietuvoje – Molėtai. Jonas Kraujelis, Molėtų gimnazijos jaunųjų go žaidėjų klubo vadovas, išugdė puikią žaidėjų kartą. Dabar jo mokiniai sudaro Vilniaus go klubo branduolį ir siekia gerų rezultatų pasauliniuose čempionatuose. Molėtų gimnazijos patalpose go užsiėmimai vyksta dukart per savaitę. Juos lanko vaikų iš viso miesto. Gerų žaidėjų yra ir Kaune. Ten, be suaugusiųjų, į go klubą Panemunės bibliotekoje renkasi ir vaikai.

Liepos 14–21 d. netoli Vievio esančioje „Zelvos“ poilsio bazėje vyks vienas masiškiausių ir svarbiausių go renginių Lietuvoje – vasaros stovykla. Pagrindinis go turnyras vyks 3 dienas. Jame varžysis ir Lietuvos, ir užsienio šalių žaidėjai. Po jo vyks palydoviniai turnyrai: porinis žaidimas (mišri vyro ir moters komanda žaidžia su kita komanda), žaibo turnyras (žaidėjai turi atlikti greitus ėjimus – kiekvienam skiriama po 15 min.), „Foras“ (žaidžia skirtingo lygio žaidėjai, todėl silpnesniesiems go partijos pradžioje leidžiama atlikti kelis ėjimus į priekį), „Rengas“ (žaidžia 3–4 žaidėjai, vienas – su likusiais). Stovykloje dalyvaus svečiai iš Suomijos, Estijos, Vokietijos, Danijos, Rusijos, Korėjos.