"Nėra ko stebėtis. Lietuvių žmonių neįleidžia į Sibirą, o jus norite skeptro?", - retoriškai klausė jis. Praėjusią savaitę Rusija atsisakė išduoti vizas Lietuvos jaunimo ekspedicijai, planavusiai vykti į Sibirą tvarkyti tremtinių kapų.
Anot Z.Butkaus, normalių derybų su Rusija dėl šios kultūros vertybės net nevyko, buvo tik "zondavimai".
Beveik prieš porą metų Ermitažas VU tuomet pranešė, jog turi tris skeptrus, panašius į Lietuvos ieškomą, todėl paprašė atsiųsti detalesnį šios universiteto regalijos aprašymą. Šių metų pradžioje universitetas išsiuntė Ermitažui VU rektoriaus skeptro apibūdinimą, pagrįstą Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademijos bibliotekininko Adamo Benedikto Jocherio 1842 metais darytu aprašymu. Tai yra vienintelis išlikęs tikslus skeptro aprašymas.
Po ilgo laukimo VU galiausiai sulaukė laiško iš Ermitažo, kuriame teigiama, jog šis skeptro aprašymas buvo persiųstas kitai Rusijos institucija. Tuomet universiteto vadovybė džiaugėsi menku derybų postūmiu bei teigė mananti, jog toks atsakymas reiškia Ermitažo pripažinimą, jog rektoriaus skeptras pas juos yra.
Tuomet Ermitažo laiške VU buvo rašoma, kad visa medžiaga, susijusi su skeptru, perduota svarstyti Rusijos valstybinės kultūros ir kinematografijos agentūros Kultūros paveldo, meno ir mokslo valdybos viršininkei A.S.Kolupajevai.
VU rektoriaus skeptras - universiteto garbės, valdžios ir autonomijos simbolis - rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 17 amžiaus pradžios. 19 amžiaus pradžioje carinei Rusijai uždarius Vilniaus universitetą, skeptras, kaip ir kitos istorinės vertybės, buvo išvežtas į Rusiją.
Rektoriaus skeptras buvo renesansinio stiliaus, kaip ir daugelis Europos universitetų skeptrų, lietas iš sidabro, kai kurios detalės - papuošimo ornamentiniai lapai ir sujungimo vietos -paauksuotos. Skeptrą sudaro vienuolika dalių, suvertų ant geležinio virbo. Jo viršūnėje vaizduojama universiteto herbo figūra - Vytis su jėzuitų ordino ženklu skydelyje.
Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras, kaip ir kitos regalijos - rektoriaus žiedas, togos - buvo naudojamos iškilmingomis progomis - ginant daktaro darbus, priimant universitete aukštus svečius, per valstybines ir bažnytines šventes.
Universiteto regalijos savo reikšme ir svarba prilygo karališkosioms.
Kaip BNS anksčiau pasakojo Z.Butkus, po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę atgavusi Lietuva bandė susigrąžinti iš Rusijos rektoriaus skeptrą, Lietuvos Metriką ir kitas kultūrines vertybes, tačiau nesėkmingai.
"Susigrąžinti skeptrą buvo galima pagal Lietuvos ir Sovietinės Rusijos 1920 metų liepos 12 dienos taikos sutartį, bet ten buvo įrašyta išlyga, kad Rusija atiduoda kultūrines vertybes, jeigu jos, atitekdamos kitai valstybei, nedaro skriaudos pačiai Rusijai. Buvo daugybė komisijų, derybų ir skeptras nebuvo grąžintas", - sakė istorikas.
Z.Butkaus teigimu, Rusija yra žadėjusi skeptrą grąžinti, jei tik jis bus surastas, bet Rusija jo "nerado".
"Tačiau yra nepaneigiamų įrodymų Rusijos archyvuose, iš diplomatinių susirašinėjimų matyti, kad tas skeptras yra Ermitaže. 1926 metais sovietų vadovybė savo pasiuntiniui Lietuvoje pranešė, kad skeptras vis dėl to yra rastas, bet liepė lietuviams apie tai kol kas nesakyti", - pasakojo Z.Butkus.
Anot jo, apie 1926 metus Rusijoje buvo sudaryta ekspertų komisija, kuri nustatė, kad skeptras yra didelė vertybė, vienintelis toks eksponatas Rusijos kolekcijoje.
"Jis toks svarbus, retas, unikalus ir vertingas, kad jo netektis padarytų didelę žalą visai Ermitažo kolekcijos mokslinei vertei", - buvo rašoma Rusijos ekspertų išvadose, kurių kopiją turi Lietuvos istorikai.
"Todėl ir buvo nuspręsta skeptro negrąžinti, bet negrąžinta su ta dingstimi, kad skeptras neva nėra rastas", - sakė Z.Butkus.