Septynioliktojo amžiaus monetų lobis gulėjo maždaug pusės metro gylyje - statybinio laužo ir juodžemio sluoksnyje.
Monetas aptiko archeologui Algirdui Juknevičiui talkinę Kėdainių moksleiviai Simas Večėnas ir Kristina Lipinytė.
Monetas teko traukti tiesiog iš žemės - spėjama, kad savininkas jas buvo sudėjęs į medžiaginį maišelį, kuris per kelis šimtmečius visiškai suiro. Pats maišelis, ko gero, buvo slėptas kažkokioje krosnies angoje - tokią prielaidą perša išlikę aprūkę plytgaliai ir kitoks statybinis laužas.
Liaudis vadino ,,boratinkomis“
Jonas Kazimieras, kurio laikais kaldintos atrastosios monetos, jungtinei Lietuvos - Lenkijos valstybei vadovavo nuo 1648 iki 1668 metų.
Jo vardu pavadinti šilingai - pirmieji lietuviški variniai pinigai: iki jų cirkuliavusios monetos buvo pagamintos arba iš aukso, arba iš sidabro, arba iš vadinamojo bilono - sidabro ir alavo mišinio.
Septynioliktojo amžiaus žargonu šie pinigai vadinti ,,boratinkomis“: mat jų kaldinimui vadovavo tuometės Lietuvos - Lenkijos valstybės didžiąją pinigų kalyklą išsinuomojęs italas Titas Livijus Boratinis. Jis sugalvojo ir monetų nominalą.
T.L.Boratinis paliko pėdsaką ir Europos istorijoje: pirmasis pasiūlė įvesti vieningą ilgio matą - metrą. Iki tol ilgis būdavo matuojamas ir sieksniais, ir pėdomis, ir rykštėmis, ir uolekčiais, ir dar kitokiais matais, dėl ko kildavo nemažai painiavos bei nesusipratimų.
Į aypvartą - sunkiu metu
Jono Kazimiero šilingų kaldinimą valstybės Seimas palaimino 1659 metais - buvo nutarta išleisti 180 milijonų šių monetų.
Naujuosius šilingus ryžtasi išleisti itin sunkiais laikais: po neseniai praūžusių karų su Rusija bei Švedija, jungtinę Lietuvos - Lenkijos valstybę krėtė ekonominė suirutė. Įsisukus infliacijai, Jono Kazimiero šilingų buvo nukaldinta kur kas daugiau negu planuota - per 850 mln. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad realiai buvo padengta tik apie 15 proc. šių pinigų. Priklausomai nuo infliacijos svyravo ir jų vertė: 1685 metais vieną grašį galėta gauti už tris, 1690 - už penkias, o 1702 - vėl už tris ,,boratinkas“.
Iš pradžių ,,boratinkos“ buvo kaldinamos prie Varšuvos, vėliau - ir Vilniuje, Kaune, Breste bei Malborke (Lenkija).
Liaudis šiuos pinigus ne itin vertino: istoriniuose šaltiniuose minimas posakis esą tos ,,mažos monetėlės žiežirba gali sudeginti didelį namą“. Išvertus į paprastesnę kalbą tai reikštų, jog su šiais pinigais verčiau neturėti reikalų.
Iš apyvartos ,,boratinkos“ buvo išimtos 1766 metais - karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio įsakymu. Iš apyvartos išimtas ,,boratinkas“ valstybė supirkinėjo kaip žaliavą - keturias keisdavo į vieną sidabrinį grašį.
7 batai arba 500 plytų
Jau minėta, kad Jono Kazimiero šilingų perkamoji galia gerokai svyravo, tačiau įvertinus vidutinę vertę galima teigti, jog už atrastąjį lobį jo savininkas galėjo nusipirkti, pavyzdžiui, arba 7 poras gerų batų, arba 30 vežimų malkų. Maždaug tiek pat anais laikais kainuodavo 22 dalgiai, apie 130 grėblių arba 19 žąsų.
Jei lobio savininkas būtų sumanęs imtis statybų, už krosnyje laikytus pinigis jis galėjo įsigyti 7 vežimus lentų, arba 13 statinių kalkių, arba 500 plytų.
Bus perduotas ekspertams
Numizmatinė atrastojo lobio vertė - ne itin didelė: panašūs kiekiai ,,boratinkų“ Lietuvoje aptikti ne kartą.
Kokia M.Daukšos bibliotekos kieme iškastų Jono Kazimiero šilingų ateitis? Pasak A.Juknevičiaus, kol kas monetos saugomos Kėdainių krašto muziejuje, o netrukus bus perduotos tirti Nacionalinio muziejaus ekspertams.
,,Jie kruopščiai apžiūrės kiekvieną monetėlę bei nustatys, kokiojo konkrečioje kalykloje ji pagaminta. Neatmestini netikėtumai: juk klastoti pinigus mokėta ir viduramžiais“, - sakė A.Juknevičius.
Trečias per porą dešimtmečių
Šis Kėdainių senamiestyje atrastas senovinių pinigų lobis - trečiasis per pastaruosius porą dešimtmečių. Itin vertingą radinį archeologai aptiko 1992 metais - Skongalio ir Radvilų gatvių kampe buvo iškasta sidabrinių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero denarų.
Denarai buvo apyvartoje XV amžiaus antrojoje pusėje. Lietuvos muziejai šiuo metu turi 360 tokių monetų. Iš jų 66 - rastos Kėdainiuose.
1989 metais kasinėjant Paeismilgio gatvę, buvo aptiktos aštuonios auksinės Rusijos caro Nikolajaus II monetos. Šie pinigai apyvartoje buvo XX amžiaus pradžioje ir iki dabar išlaikę didelę perkamąją vertę – taupesni piliečiai jų, be abejo, turi ir dabar.