VDU Pilietinės tolerancijos centro jaunesnysis mokslo darbuotojas istorikas Linas Venclauskas „Žinių radijui“ sakė, kad Ch. Sugihara buvo vienintelė žydų viltis: „Važiuoti į Vakarus jie negalėjo, nes tai buvo jau Vokietijos okupuota teritorija, o per ją pervažiuoti žydų tautybės asmenims buvo beveik neįmanoma. Liko viena galimybė – bandyti emigruoti per Rytus. Ch. Sugihara pasirodė vienas iš tų diplomatų, kuris galėjo suteikti tranzitines vizas, leidžiančias keliauti geležinkeliu per visą Tarybų Sąjungą iki Vladivostoko uosto, vėliau keltis per vandenyną ir taip pasiekti Japoniją. Tai buvo vienintelis kelias, ir Ch. Sugihara, tą suprasdamas, netgi negavęs Japonijos Vyriausybės leidimo, ryžosi tokias vizas išdavinėti“.
Ch. Sugihara žydų tautybės žmonėms išdavė daugiau nei 2 300 vizų ir taip išgelbėjo apie 6 tūkst. gyvybių, nes norinčiai išvykti šeimai užtekdavo vienos vizos. 1985 m., prieš pat mirtį, Ch. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio titulas.
Poetas rožinėmis pirštinėmis
1867 m. rugpjūčio 31 d. mirė prancūzų poetas ir meno kritikas Charlesas Baudelaire’as. Įdomu tai, kad didžiausio XIX a. poeto vardo jis nusipelnė per visą gyvenimą išleidęs tik vieną vienintelį eilėraščių rinkinį „Blogio gėlės“. Humanitarinių mokslų daktarė literatūrologė Nijolė Vaičiūlėnaitė-Kašelionienė sako, kad ne mažiau nei jo kūryba, aplinkinių dėmesį traukė ir spalvinga poeto asmenybė: „Ch. Baudelaire’as teigė, kad žmogaus išvaizda – jo laikysena, apranga, dirbtinė elegancija – jį išskiria iš minios ir tuo pat metu savotiškai nuo jos atitolina, suteikia jam vienatvę.
O vienatvė leidžia žmogui mąstyti. Tad neatsitiktinai pats poetas buvo pagarsėjęs dabita. Amžininkai prisimena, kad jį buvo galima pamatyti ir su raudonu kaklaryšiu, ir su kašmyro liemene ar rožinėmis pirštinėmis. Ch. Baudelaire’as tikino, kad tikras grožis yra tik sukurtas, t. y. dirbtinis. Jam moteris buvo patraukli tik pasidažiusi. Tiesa, meniškai ir su skoniu. O prieš eidamas į susitikimą ar kavinę, jis prieš veidrodį repetuodavo savo mimikas“.
Ch. Baudelaire’o gyvenimas buvo audringas: jis vartojo alkoholį, narkotikus, sirgo sifiliu... Paskutinius savo gyvenimo metus rašytojas paralyžiuotas praleido beprotnamyje. Ten ir mirė. Didžiajam poetui buvo 46-eri.
Užmūryti jaunavedžiai
1704 m. rugpjūčio 28 d. švedai, paėmę Biržus, susprogdino pilį – vieną svarbiausių tuo metu Lietuvos karinių tvirtovių. Biržų pilį Širvėnos ežero pakrantėje XVI a. pabaigoje pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Kristupas Radvila Perkūnas. „Su Dievo pagalba naujai pastatėme mūsų Biržų pilį, o toje pilyje išmūrijome bažnyčią“, – tai raštu patvirtino pats Radvila Perkūnas. Tos pagalbos iš tiesų prireikė. Štai ką byloja viena legenda, kurią „Žinių radijui“ papasakojo Biržų krašto muziejaus darbuotoja Lina Kuncytė: „Statant tvirtovės rūmus, labai nesisekė. Niekaip nenorėjo ta pilis stovėti: ką per dieną pastatydavo, kitą rytą rasdavo nugriauta.
Tuomet valdovas kreipėsi patarimo į žynį, kuris patikino, kad tai – nelabojo darbas. Jo atsikratyti padėtų tik laimingiausių žmonių auka: reikia sustabdyti iš bažnyčios grįžtančius ką tik susituokusius jaunavedžius ir prikalbinti juos pasiaukoti – leistis užmūrijamiems po ta pamatų vieta, kuri vis subyra. Netrukus tokia pora buvo rasta, užmūryta, ir nuo tos akimirkos pilies statybos ėjo greitai ir sklandžiai“.
Biržų pilis ne kartą buvo puolama, niokojama, tačiau 1704 m. švedų antpuolis buvo paskutinis – nuo to laiko ji kaip tvirtovė karuose nebedalyvavo. Vėliau pilis atiteko grafams Tiškevičiams. Sovietmečiu rūmų liekanos buvo konservuotos, o 1986 m. rūmai visiškai atstatyti. Šiuo metu čia įsikūręs Biržų krašto muziejus.
Šešiametės eilėraščiai
1941 m. rugpjūčio 31 d. mirė rusų poetė Marina Cvetajeva. Visas jos gyvenimas buvo kupinas tragiškų įvykių: nesutarimai su valdžia, emigracija, artimųjų areštai, skurdas ir galų gale savižudybė.
M. Cvetajeva gimė Maskvoje inteligentų šeimoje. Jos tėvas buvo profesorius, žinomas menų gerbėjas. Motina – talentinga pianistė. Būsimoji poetė pirmuosius eilėraščius parašė šešerių. Beje, ne tik rusų, bet ir vokiečių bei prancūzų kalbomis. Spaudoje M. Cvetajevos kūryba pasirodė, kai jai sukako 16, o dar po 2 m. slapta nuo tėvų poetė išleido ir pirmąją savo knygą „Vakaro albumas“. Skaitytojai žavėjosi originalia M. Cvetajevos poezija, netrukus jos eilėraščių rinkiniai buvo pradėti leisti vienas po kito.
Savižudybė
Spalio perversmo Rusijoje M. Cvetajeva nepripažino ir teigė, kad jį įvykdė ne normalūs šalies piliečiai, o „šėtono jėgos“, todėl 1922 m. su dukra išvyko pas vyrą, po revoliucijos pasitraukusį į Prancūziją. Gyvenimas emigracijoje buvo skurdus, tačiau, nepaisydama to, M. Cvetajeva visą laiką kūrė. 1939 m., neradusi atramos užsienyje, poetė su šeima grįžo į sovietinę Rusiją. Čia saugumiečiai kaip nepatikimus valdžiai iš karto suėmė jos vyrą ir dukterį. Pačios poetės knygų niekas nespausdino, jai neleido įsidarbinti net indų plovėja. Taigi poetė, visiškai pažeminta, išsekinta skurdo ir vienatvės, pasikorė.
Leninas
1918 m. rugpjūčio 30 d. po kalbos Maskvos Michelsono gamykloje sužeistas sovietinės Rusijos lyderis Leninas. Į jį šovė seserys Fania ir Dora Kaplan, tariamai priklausiusios Socialistinei revoliucijos partijai. Beje, 1895 m. rugsėjį Leninas lankėsi Vilniuje. Tomas Venclova knygoje „Vilniaus vardai“ teigia, kad Leninas buvo apsistojęs pas gydytoją revoliucionierę Matildą Srednickają. Šis faktas neleistas plačiau minėti, nes M. Srednickaja priklausė ne bolševikams, o vėliau bolševikų uždraustai Bundo partijai.
Tylos pjesė
1952 m. rugpjūčio 29 d. amerikiečių avangardistas Johnas Cage’as atliko savo garsiąją „tylos pjesę“ – „4‘33“: pianistas Davidas Tudoras, išėjęs į sceną, atsisėda prie fortepijono, sėdi 4 min. ir 33 sek., pakyla, nusilenkia ir išeina. Tomas Sakalauskas knygoje „Žiūrėjimas į ugnį“ rašo, kad šiame kūrinyje „galima įžvelgti kompozitoriaus orientaciją į publikos aktyvumą: kai muzikantas „groja“ tylą, girdėti, pavyzdžiui, kosulio bangos arba suglumusių klausytojų šnabždesys, gatvės triukšmas už lango, o tai – nepriklausanti nuo mūsų valios „išorinė realybė“. J. Cage’as pritaria rytietiškai minčiai, kad menas lygiavertis su tikrove. Jis – būdas atskleisti realybę, o menininko užduotis – parodyti, kad gyvenimas savaime yra be galo turtingas ir besikeičiantis, kartais nuostabus ir džiaugsmingas, kartais bjaurus ir liūdnas, bet visuomet įdomus savo sudėtingumu ir netikėtumais“. Pats J. Cage’as yra sakęs: „Mėgstamiausias mano kūrinys – tas, kurį girdime visą laiką, kai tylime“.
Miltinio repeticijos
1907 m. rugsėjo 3 d. gimė režisierius ir aktorius Juozas Miltinis. Būsimasis kūrėjas pasaulį išvydo Akmenės geležinkelio stoties sargo šeimoje. Baigęs jėzuitų gimnaziją, J. Miltinis, tuomet 20-metis, pradėjo dirbti raštininku, keletą metų lankė Vaidybos mokyklą prie Valstybės teatro Kaune. 1932 m. J. Miltinis išvyko studijuoti į Paryžių, klausė paskaitų Sorbonos universitete, mokėsi Charleso Dullino teatro studijoje, tuo pat metu ir pats vaidino filmuose, teatre. Grįžęs į Lietuvą, J. Miltinis įkūrė Panevėžio dramos teatrą.
Juozas Glinskis, knygos „Juozo Miltinio repeticijos“ rengėjas, teigia, kad „Miltinis ugdė ne siauro akiračio aktorių, formaliai išmokstantį scenos gudrybių, bet visų pirma žmogaus asmenybę, besistengiančią suvokti, kokios erdvės ir gelmės slypi joje, kokia prieštaringa prigimtis ir komplikuoti santykiai su aplinka. Būdamas didelės intelektinės kultūros, gerai mokėdamas svarbiausias Europos kalbas, neatsilikdamas nuo naujausio mokslo, ypač psichologijos ir filosofijos, režisierius reikalavo iš aktorių nuolat tobulinti save, įveikti rutiną, atsisakyti asmeniško, buitiško egoizmo ir vienadienės garbės“.
Profesorius be TV
1973 m. rugsėjo 2 d. Anglijoje mirė epinio romano „Žiedų valdovas“ autorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Jis buvo Oksfordo universiteto profesorius, daugybės filologinių knygų ir kritinių straipsnių autorius, taip pat poetas, net keliolika kalbų mokantis poliglotas ir puikus viduramžių žinovas. Pasakojama, jog J. R. R. Tolkienas neskaitė spaudos, neturėjo televizoriaus, nesidomėjo nei politika, nei ekonomika. Pasaulinę šlovę profesoriui atnešė „Žiedų valdovas“ – kūrinys, kuriame yra 350 veikėjų. Romanas išverstas į 40 kalbų, pagal jį sukurtas filmas. Profesorius sukūrė atskirą pasaulį – Viduržemį, su visa 6 tūkst. metų istorija, geografija, mitologija, netgi elfų ir gnomų kalbomis.
Vienu sakiniu
1752 m. rugsėjo 2 d. Didžiojoje Britanijoje paskutinę dieną galiojo Julijaus kalendorius. Jį pakeitė Grigaliaus kalendorius, o šalies Parlamentas, norėdamas ištaisyti vienuolikos dienų neatitikimą, nusprendė, kad kita diena bus rugsėjo 14-oji.
1939 m. rugsėjo 1 d. anksti ryte Vokietijos pajėgos įsiveržė į Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
1987 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje, Respublikinėje klinikinėje ligoninėje, atlikta pirmoji Lietuvoje širdies persodinimo operacija (pirmoji pasaulyje tokia operacija atlikta 1967 m.).
1993 m. rugpjūčio 31 d. Rusijos kariuomenė išvesta iš Lietuvos. 23.40 val. paskutinis ešelonas su Rusijos kariuomenės likučiais pervažiavo Lietuvos sieną.
30 m. prieš Kristų rugpjūčio 30 d. mirė Egipto karalienė Kleopatra. Sakoma, kad ji, norėdama nusižudyti, leido nuodingai gyvatei įkąsti į krūtinę.
1749 m. rugpjūčio 28 d. gimė vokiečių poetas, rašytojas ir mokslininkas Johannas Wolfgangas von Goethe, garsiojo „Fausto“ autorius.
1828 m. rugpjūčio 28 d. gimė rusų rašytojas, romanų „Karas ir taika“, „Ana Karenina“ ir kt. autorius Levas Tolstojus.
1870 m. rugpjūčio 31 d. gimė italų gydytoja, filosofė, mokslininkė Marija Montessori. 50 m. tyrusi vaiko raidą, ji sukūrė vadinamąjį Montessori auklėjimo metodą.
1922 m. rugpjūčio 28 d. Niujorko radijo stotis „WEAF“ perdavė pirmąją radijo reklamą. Tai buvo vienos nekilnojamojo turto kompanijos dešimties minučių trukmės laidelė.
1957 m. rugpjūčio 30 d. senatorius Sromas Thurmondas iš Pietų Karolinos pasiekė kalbėjimo kongrese rekordą: nenorėdamas, kad būtų priimtas jam nepatinkantis įstatymas dėl pilietinių teisių, jis kalbėjo ilgiau nei 24 valandas.
1982 m. rugpjūčio 28 d. San Franciske prasidėjo pirmosios gėjų žaidynės, kuriose dalyvavo sportininkai iš dešimties valstybių.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
