Anot pastarojo specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės, Aukštaitiją galima vadinti Lietuvos valstybingumo lopšiu, todėl kuriant jos herbą panaudota senoji šio regiono heraldika, rašoma Panevėžio miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Aukštaitijos herbo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje. Skydą laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas Patriam tuam mundum existima („Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“).

„Kadangi Aukštaitija atliko bene svarbiausią vaidmenį Lietuvos krikšto istorijoje, herbui pasirinkti angelai ne tik laiko, bet ir saugo herbą (Aukštaitiją) nuo nelaimių ir klystkelių“, - sako V.Vasiliauskaitė.

Aukštaitijos herbui panaudotos bene seniausios Lietuvos heraldikos spalvos - raudona (simbolizuojanti meilę, gyvybę, drąsą, pralietą kraują už Tėvynę) ir balta (sidabrinė, simbolizuojanti nekaltumą, sąžiningumą ir dorumą).

Aukštaitijos herbą, remdamasis Žygimanto Augusto laikų Lietuvos mažuoju antspaudu, sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Kartu parengtas ir Aukštaitijos vėliavos projektas. Tai raudonas audeklas su naujuoju Aukštaitijos herbu viduryje.

Aukštaitija – Lietuvos etnografinis regionas, apimantis Panevėžio ir Utenos apskritis bei dalį Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskričių teritorijų (23 savivaldybės, 205 seniūnijos).

Panevėžyje vyksiančiose Lietuvos mokslų akademijos dienose Aukštaitijos vėliava bus įteikta visoms 23 regiono savivaldybėms.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją