Seniausiam pasaulio graffiti yra maždaug 5000 metų. Tai, ką galima būtų pavadinti „senoviniu graffiti”, galima rasti Pompėjos ar Atėnų griuvėsiuose. Pirmasis „tagas”, vadinamasis parašas, atsirado paėjusiame amžiuje, kai du vaikinai - Kyselakas Austrijoje ir Restifas Prancūzijoje sumanė savo parašais pažymėti visą savo šalį. Tačiau tai ir buvo laikoma tik parašais.
Rimtesnės graffiti apraiškos atsirado Amerikoje, kada pradėjo populiarėti komiksų kultūra. Ji buvo užvaldžiusi visus - ir jaunus, ir senus. Tuo metu, septintajame dešimtmetyje, ypač populiarūs tapo revoliuciniai mąstytojai, kurių mintys buvo perkeliamos ant sienų. Būtent ten jas galėjo pamatyti kiek galima daugiau žmonių. Tai ir buvo naujieji gatvės plakatai. Pirmieji „tagų” autoriai buvo amerikiečiai Combreadas ir Julio 204, davę pradžią šiems parašams ant sienų.
Įdomu tai, kad graffiti pradėjo plisti tik 1970-aisiais, kuomet buvo panaudoti aerozolinių dažų balionėliai. Tuomet ir gimė ši gatvės kultūra. Pirmieji piešiniai ant traukinių, pirmieji areštai, spaudos dėmesys - visa tai pradėjusio plisti gatvės meno pasekmė.
Piešinys ant traukinio - viršūnė
Lietuvoje graffiti pradėjo plisti ne taip ir seniai, prieš gerą dešimtmetį. Tikrasis sienų “bombinimas” atsirado su jaunųjų piešėjų, kuriems buvo nesvetima hip hopo muzika, MTV stilius, mikrorajonų aplinka, karta.
Kaip pasakojo vienas iš sostinės pastatus mėgstančių marginti menininkas, noras piešti atsirado senokai, draugų dėka. Pamatęs, kad mieste tai tapo populiaru, savo jėgas graffiti sferoje nusprendė išmėginti ir jis. Tėvų požiūris, tiesa, buvo neigiamas, tad jiems rodydavo tik legalius savo darbus. Kurie, beje, jiems tikrai patiko. Apie nelegalius piešinius stengėsi neprasitarti, nors ir grįždavo namo su dažais išteptais drabužiais.
Vis tik jis laikosi tvirtos nuomonės, kad piešti ant naujų pastatų ir juos gadinti nėra nei įdomu, nei gražu: „Nėra gražu piešti ant naujų pastatų. Ant seno namo tas pats piešinys daug gražiau žiūrisi. O visų graffiti meistrų svajonė ir tikslas - traukinys. Ant jų piešiniai būna patys sudėtingiausi, tačiau aukščiausio lygio. O dar įdomiau, jei tai gali padaryti kitoje šalyje. Ten traukinių sistema itin saugoma ir uždara.“
Įkliuvus policijai – baudos ir kalėjimas
Graffiti stilių yra daugybė: stencil – graffiti kūrimas trafareto pagalba, tagging - parašų palikimas, bombing stilius ir dar daugybė kitų. Adios slapyvardžiu prisidengęs writeris pasakojo užsiimantis vienu populiariausiu - bombing stiliumi.
„Paskutiniu metu piešiau ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Airijoje. Tai pat dirbu ir pagal užsakymus. Tuomet galima dirbti net penkiese, niekur neskubant, priešingai nei gatvėse. Tai jau legali graffiti pusė, kuri tampa vis populiaresnė. Vis gi pagrindiniai aspektai, kurie skatina užsiimti šia veikla gatvėse yra rizika, adrenalinas, savotiška dorovės sargų baimė“
Lietuvoje nėra specialiai sutelktų policijos pajėgų. Tačiau kaip pasakojo “sft” komandos narys, kitose šalyse šiam reikalui pasitelkti kriminalistai, kurie dėvi civilių drabužius ir aktyviai gaudo piešiančiuosius: „Pažįstami lenkai netgi sėdėjo kalėjime Švedijoje, kadangi buvo pagauti piešiantys. Ten bausmės kur kas griežtesnės.”
Paklaustas, ar pats nėra įkliuvęs ponams pareigūnams, tik nusišypso: „Visko buvo. Pagautas buvau, kai neturėjau aštuoniolikos. Tuomet buvo geriau, kadangi jei esi nepilnametis, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn”. Tačiau bauda buvo skirta. 2 tūkst. litų lygtinai, su pažadu metus laiko neįkliūti. Tuo tarpu Airijoje už toki nusikaltimą tektų pakloti 2 tūkst. eurų ir dar nuvalyti tiek savo, tiek kitų toje vietoje paliktus piešinius.
Neįprasčiausia vieta - tualetas
„Pati „fainiausia” vieta, kur teko piešti, buvo traukinys, - teigė Adios. - Nerealus jausmas apima tada, kai ryte pamatai savo kūrinį, kadangi dažniausiai tenka piešti tamsoje.” Paklaustas, kiek vidutiniškai išleidžiama pinigų šiam malonumui, pasakojo, kad dažų balionėlis kainuoja apie 15 litų, tačiau gražiam piešiniui reikia bent keleto spalvų, taigi suma susidaro ne tokia jau ir maža.
„Neįprasčiausia vieta, kurioje teko piešti, buvo draugo tualetas“, - pasakojo writeris. Pasak jo, ši vieta neatrodė labai estetiškai, todėl draugai sumanė ją pagyvinti ir papuošti graffiti.
PS Beje, labai besipiktinančiai Lietuvos miestų valdžiai turėtų patikti iškalbingi skaičiai: aštuntajame dešimtmetyje Niujorko valdžia išleido net 4 mln. dolerių graffiti valymui...
Taip pat žurnale „Mūsų era“ skaitykite:
Maikas Taisonas: čempionas, tapęs benamiu
Stalo futbolas – olimpinė sporto šaka?
Apie liemenėlę ir „šeimyninius“ nuo A iki Z
