Grąžinamas dokumentas yra XV a. pabaigoje Romos kardinolų patvirtintas nuodėmių atleidimo raštas, priklausęs Kauno Šventojo Nikolajaus koplyčiai. Dokumente rašoma, kad visi Kauno gyventojai, paaukoję pinigų šiems maldos namams, po mirties skaistykloje praleis 100 dienų mažiau.

Archyvarai spėja, kad į Vokietiją dokumentas pateko II pasaulinio karo metais. 1945 m. nuodėmių atleidimo raštas pateko į vieną Vokietijos biblioteką ir buvo perduotas Badeno-Viurtembergo žemės archyvui, su prierašu, kad dokumentas skirtas menamai Karinos bažnyčiai.

Tik kiek daugiau nei prieš metus specialistai pastebėjo, kad rašte minima ne Karina, o Kaunas.

Pasak Lietuvos archyvų departamento specialistų, nepriklausomybės laikotarpiu iš Europos ir Šiaurės Amerikos susigrąžinta maždaug 9000 bylų, tarp jų – prieškario Lietuvos ambasadų ir išeivijos organizacijų dokumentai.

Tačiau tai vyko Lietuvos iniciatyva, todėl Vokietijos sprendimas padovanoti dokumentą – unikalus atvejis.

Taip pat tai pirmas istorinis dokumentas, į Lietuvos archyvus sugrįžtantis iš Vokietijos. Iki šiol mūsų šalies archyvai daugiausia bendradarbiavo su Lenkija, Jungtinėmis Valstijomis, Rusija.

Grąžintas nuodėmių atleidimo raštas bus perduotas Lietuvos valstybės istorijos archyvui.