Archyvarai spėja, kad į Vokietiją dokumentas pateko II pasaulinio karo metais. 1945 m. nuodėmių atleidimo raštas pateko į vieną Vokietijos biblioteką ir buvo perduotas Badeno-Viurtembergo žemės archyvui, su prierašu, kad dokumentas skirtas menamai Karinos bažnyčiai.
Tik kiek daugiau nei prieš metus specialistai pastebėjo, kad rašte minima ne Karina, o Kaunas.
Pasak Lietuvos archyvų departamento specialistų, nepriklausomybės laikotarpiu iš Europos ir Šiaurės Amerikos susigrąžinta maždaug 9000 bylų, tarp jų – prieškario Lietuvos ambasadų ir išeivijos organizacijų dokumentai.
Tačiau tai vyko Lietuvos iniciatyva, todėl Vokietijos sprendimas padovanoti dokumentą – unikalus atvejis.
Taip pat tai pirmas istorinis dokumentas, į Lietuvos archyvus sugrįžtantis iš Vokietijos. Iki šiol mūsų šalies archyvai daugiausia bendradarbiavo su Lenkija, Jungtinėmis Valstijomis, Rusija.
Grąžintas nuodėmių atleidimo raštas bus perduotas Lietuvos valstybės istorijos archyvui.