Jau tada nesunku buvo nuspėti, kad muziejaus verslininkams nereikės, o milijonus litų kainuojantis senovinis pastatas Rotušės aikštėje bus parduotas. Suprantama, netrukus taip ir atsitiko. Aštuonioliktuoju numeriu pažymėtas Rotušės aikštės pastatas, kurio kaimynystėje įsikūrusi Kauno arkivyskupija, Kunigų seminarija, Maironio literatūros muziejus, pagaliau miesto rotušė, ne vienam verslininkui atrodo patraukli investicija.

Tad baiminamasi, kad naujieji savininkai čia gali įkurti pasilinksminimo namus ar kokią kitą panašią įstaigą.

Sakrali vieta

"Kai išgirdau faktą, kad pastatas parduodamas, manęs iškart pradėjo teirautis, kaip reaguosiu, kai čia įsikurs restoranas? Pradėjau neramiai miegoti", - sako Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir priduria, kad būtų išties labai liūdna, jei dingtų dar viena kultūros įstaiga. "Čia sakrali vieta. Šalia katedra, arkivyskupija, seminarija, Maironio paminklas. Reikia kažką daryti, bet aš ne politikas, nežinau ką. Tiesiog kryžium gulsiuos, kad čia neatsirastų restorano", - LŽ sakė Kauno arkivyskupas.

"Negaliu suvokti, kodėl taip yra, kodėl įstatymai leidžia taip elgtis su mūsų praeitimi, mūsų atmintimi. Man gaila Teatro vaistinės, kuri 200 metų veikė Laisvės alėjoje, buvo išskirtinis objektas, o dabar čia prekiauja "Utenos trikotažas" - kelnaitės, apatinukai... Kodėl mes tokie?", - klausė miesto garbės pilietė aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Turėtų išpirkti Vyriausybė

Nerimaudami, kad miestas praras kultūros paveldui priskiriamą objektą, laikinosios sostinės kultūros bei savivaldybės atstovai, taip pat Kauno arkivyskupijos kurijos dvasininkai nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti padėti išsaugoti muziejų miesto reikmėms.

Pasak kreipimosi, unikalus Ryšių istorijos muziejaus pastatų kompleksas yra Kauno istorinio urbanistinio branduolio centre, Rotušės aikštėje, tad jo paskirtis neturėtų būti keičiama. Ryšių istorijos muziejaus eksponatai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir visai Rytų Europai, nes rodo ryšių istoriją nuo XVI amžiaus.

Pasirašiusieji laišką pabrėžia, kad šio istorinio komplekso praradimas būtų didžiulis nuostolis nacionaliniam valstybės paveldui ir pritaria Kultūros ministerijos nuomonei, kad valstybė turėtų išpirkti neatsakingai privatizuoto kultūros istorijos paveldo objektą.

"Remiame Kauno miesto savivaldybės iniciatyvą prisidėti prie Ryšių istorijos muziejaus (pastatų komplekso ir eksponatų) išsaugojimo mieste", - rašoma premjerui adresuotame laiške, kurį pasirašė miesto meras ir šviesuomenės atstovai.

Du procentai - valstybės

Dabartiniai muziejaus savininkai - bendrovės TEO LT atstovai - dar praėjusių metų vasarą siūlė savivaldybei pirkti muziejų už 10 mln. litų. Miesto vadovų teigimu, tai padaryti esą turėtų pastatą neatsakingai leidusi privatizuoti Vyriausybė, kuriai dar ir dabar priklauso du procentai muziejaus akcijų. Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus manymu, miesto savivaldybė prie šio sandorio galėtų tik prisidėti, jai tektų ir muziejaus išlaikymo išlaidos, o jos per metus siektų ne vieną šimtą tūkstančių litų.

Suteikti finansinę pagalbą perkant Kauno ryšių muziejų miesto savivaldybė siūlė net trims ministerijoms, tačiau realią finansinę pagalbą galinčios suteikti Finansų ministerijos atsakymas buvęs neigiamas.

Tik partiniai reikalai

Bendrą savivaldybės ir miesto kultūrinės visuomenės atstovų pasirašytą kreipimąsi į Vyriausybę ketinta įteikti šiandien Kaune viešėsiančiam premjerui Gediminui Kirkilui, tačiau, LŽ žiniomis, ministras pirmininkas laikinojoje sostinėje lankysis partiniais reikalais, todėl jokių kitų susitikimų nusprendė nerengti. Tad kauniečiai šiandien registruotą laišką išsiųs į Vilnių, o su premjeru viliasi susitikti vasario 5 dieną, kai jis vėl turėtų lankytis laikinojoje sostinėje.