„Avarinės būklės“. Sąstingis tęsėsi keletą metų, kol iniciatyvi architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kūginio grupė parengė tarptautinius standartus atitinkantį pastato rekonstrukcijos projektą. Nuo 2004 m. Neries pakrantėje esantis pastatas skendi rekonstrukcijų dulkėse.
Užtrukusios statybos
Pernai duris atverti turėjusi galerija iki šiol uždara lankytojų akims. Darbų baigimo terminas pratęstas iki 2009 m.
Nacionalinės dailės galerijos vedėjos Lolitos Jablonskienės nuomone statybos užtruko dėl pastato unikalumo ir lėšų trūkumo. „Lietuvoje dar niekada nebuvo diegiamos tokios sudėtingos sistemos“ – teigė L.Jablonskienė. Be to, rekonstrukcijos konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Vėtrūna“ Vilniuje tuo metu šiame versle žengė tik pirmus žingsnius.
Nė viena įmonė Lietuvoje neturėjo modernių muziejų statymo patirties, todėl „Vėtrūnos“ darbuotojams teko kartu ir mokytis, kaip atlikti muziejaus rekonsktrukcijos darbus.
„Pagrindinė kliūtis užbaigti darbus laiku – lėšų stoka,“ – teigė bendrovės „Vėtrūna“ projektų vadovas Dainius Matulevičius. Jis pastebėjo, kad statybų patirties buvo įgyta bendradarbiaujant su dailės galerijos atstovais. „Visi kartu keliavome po įvairias užsienio šalis, ten bendravome ir konsultavomės su užsienyje įsikūrusių muziejų specialistais,“ – sakė statybų bendrovės atstovas.
Finansavimo šuolis
Projekto pradinėje stadijoje preliminari suma siekė vos 20 mln. 2004 m. prasidėjus statyboms jau reikėjo 30 mln. L.Jablonskienės nuomone, galutinė projekto atnaujinimo vertė turėtų būti 84 mln.
„Darbai, susiję su Nacionaline dailės galerija, pradėti Lietuvai sunkiu metu. Rusijos krizė paveikė ekonomiką, vėliau prasidėjo nekilnojamojo turto ir statybinių medžiagų kainų šuolis,“ – priežastis, dėl kurių pastato vertė išaugo kelis kartus, vardijo L.Jablonskienė.
Išaugus atnaujinimo kainai, atsirado grėsmė, kad reikės stabdyti darbus. Situaciją pakeitė tai, kad kitais metais Vilnius taps Europos kultūros sostine. Tai, kad Nacionalinėje dailės galerijoje „Kultūros sostinės“ bus organizuojami renginiai, padėjo užsitikrinti reikiamas lėšas iš vyriausybės.
Modernumo proveržis
Šiuolaikinės dailės informacijos centre laikinai įsikūrusi L.Jablonskienė džiaugėsi atsiveriančiomis rekonstruoto pastato perspektyvomis. Pasak jos, Nacionalinėje dailės galerijoje įrengiama moderni vėdinimo sistema. Ji leis palaikyti tinkamą pastato temperatūrą ir drėgmę.
„Reikalavimai muziejams bėgant metams keitėsi. Tad smagu, kad atlikus atnaujinimo darbus dailės galerijos pastatas atitiks visus tarptautinius reikalavimus“, – pranašumą pastebėjo L.Jablonskienė. Lietuvoje Nacionalinė dailės galerija bus pirmas tarptautinius standartus atitinkantis muziejus. Tai jau kitais metais vilniečiams suteiks galimybę pamatyti dvi įspūdingas pasaulinio lygio parodas.
Atkeliaus pasaulinė kolekcija
„Vilnius – Europos kultūros sostinė“ atstovė spaudai Vilma Janulytė pasakojo, kad galerijoje vilniečiai galės išvysti daugelio žymių menininkų darbų.
„Kultūros sostinės“ vizualiųjų menų projektų vadovės Laimos Kreivytės teigimu, paroda „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas suskilusiame pasaulyje“ Lietuvoje turėtų sukelti tikrą sprogimą. Pasak specialistės, tokio masto menininkų darbai pirmą kartą atkeliaus į Lietuvą. „P.Picasso ar Franciso Bacono pavardės jau kalba pačios už save“, – teigė L.Kreivytė. Darbai atkeliaus iš vieno garsiausių Londone Viktorijos ir Alberto muziejaus.
Į rekonstruotą pastatą bus perkelta didžioji dalis Lietuvos dailės muziejaus XX–XXI a. Lietuvos dailės rinkinio, kurį sudaro per 45 tūkst. eksponatų.
Istorinis Nacionalinės dailės galerijos kelias:
1968 m. pastatą suprojektavo Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius.
Nuo 1980 m. jame veikė LSSR Revoliucijos muziejus.
1993 m. pastate atidaryta Nacionalinė dailės galerija.
2003 m. parengtas pastato rekonstrukcijos projektas.
2009 m. birželio 15 d. Nacionalinė dailės galerija atvers duris lankytojams.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Sportininkai neria į verslą
Kelionių organizatorių spąstai
„Leo LT“ lydėjo prakeiksmai
