Kiek didysis persikraustymas kainuos miesto biudžetui, dar nėra apskaičiuota, tačiau manoma, kad vien „Garsą“ paversti operoms tinkama erdve prireiks milijoninių investicijų.
Savivaldybės vadovai tikisi, kad didysis perkraustymas ne tik pagerintų kultūros įstaigų darbo sąlygas, bet ir išgelbėtų prieš Panevėžyje neseniai atsidariusio modernaus kino centru konkurenciją vargiai atsilaikysiantį „Garso“ kino teatrą. „Akivaizdu, kad šiuo metu Muzikinis teatras, teatras „Menas“ ir kultūros centras „Garsas“ dirba jų poreikių nebeatitinkančiuose pastatuose“, – tvirtino mero pavaduotojas Kastytis Vainauskas.
Patalpos nebetinkamos
Vicemero teigimu, kultūros įstaigas perkelti į kitas patalpas esant dabartinei situacijai yra geriausias variantas. Anot jo, „Garsas“ įsikūręs jam per dideliame pastate, įstaigos vizija – nekomercinio kino sklaida ir edukacinė veikla. Didieji šalies miestai turi nekomercinio kino sales, tačiau jos yra 100–160 vietų, o „Garso“ didžiojoje salėje – 735 vietos, mažojoje – 80.
„Menas“ veikia buvusio kino teatro patalpose, kurios jam, kaip teatrui, ankštos. Grimo kambariai įkurti koridoriuje, nėra dailės dirbtuvių, užkulisių, todėl „Menui“ reikalingas priestatas, o jis atsieitų daugiau nei 2 mln. Lt.
Muzikinis teatras suremontuotas, tačiau, pasak K.Vainausko, trūksta patalpų pučiamųjų orkestrui perkelti, pernelyg maža scena neleidžia kviestis didesnių muzikinių orkestrų bei teatrų kolektyvų. Reikėtų priestato, jo planuojama vertė – beveik 8 mln. Lt.
Sugrąžins kino namus
Idėjai į kažkada kino teatru buvusį „Meną“ sugrąžinti kiną pritaria ir „Garso“ direktorė Genė Pučinskienė.
„Mene“ dar nuo senų laikų išsaugotos kinui tinkamos erdvės. Tai būtų labai gera vieta kino namams Panevėžyje“, – teigė G.Pučinskienė.
Tačiau, anot jos, atsisakęs komercinio kino demonstravimo „Garsas“, net ir persikėlęs į gerokai mažesnes patalpas, be Savivaldybės finansavimo neišsilaikytų.
„Nekomercinis kinas rodomas ne pinigams uždirbti, o lavinti žmones. Šiaurės šalyse nekomercinio kino sklaidai skiriama itin daug dėmesio, netgi sudaromos programos pagal amžiaus grupes. Ten savivaldybės finansuoja patalpų ir darbuotojų išlaikymą, o veiklai lėšos gaunamos per Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Labai gražu, jei ir Panevėžio politikai įžvelgė, kad miestui reikia kino namų“, – užsienio patirtimi rėmėsi G.Pučinskienė.
Direktorė pripažino, kad, „Garsui“ susiaurinus savo veiklą, sumažės ne tik patalpos, bet ir darbuotojų.
Be to, anot G.Pučinskienės, persikrausčius tektų spręsti, ar patalpas pakeitusios kultūros įstaigos išsaugos savo pavadinimus.
„Žmonių sąmonėje pavadinimas siejamas su vietove, todėl reikėtų dar gerai pamąstyti, ar persikraustęs „Garsas“ ir toliau liktų „Garsu“, – mano kultūros centro vadovė.
Kiek kainuotų Panevėžio kino Mekai įsikurti teatro dvasia gyvenančiame „Mene“, G.Pučinskienė Savivaldybei preliminarius skaičiavimus turi pateikti per tris savaites.
Muzikams per ankšta
Brangiausiai Savivaldybei atsieis Muzikinio teatro perkraustymas į dabartines „Garso“ patalpas. Pasak teatro direktoriaus Vidmanto Kapučinsko, šiuo metu muzikams nėra jokių galimybių dirbti „Garse“. Tam būtina bent 18 metrų pločio scena, užkulisiai, grimo kambariai, speciali sceninė įranga, bent iki 500–550 vietų sumažinta salė.
„Tai kainuos tikrai nemažai ir užtruktų dvejus trejus metus“, – mano V.Kapučinskas. Tačiau, anot jo, Muzikiniam teatrui įsikūrus „Garse“ atsivertų galimybės į Panevėžį pasikviesti netgi pasaulinio garso operos įžymybių.
„Dabartinė Muzikinio teatro scena, orkestro ložė mažos, todėl mažos ir dekoracijos. Negalime į Panevėžį prisiprašyti kitų kolektyvų, nes jų dekoracijos į mūsų patalpas nelenda. Ir pas kitus negalime vykti, nes mūsiškės jų erdvėse atrodo pernelyg mažos. O į „Garsą“ galėtume nors ir simfoninį orkestrą kviestis. Tai būtų fantastiška“, – mano V.Kapučinskas.
Direktorius įsitikinęs, kad erdvesnėse patalpose įsikūręs Muzikinis teatras pritrauktų dar daugiau žiūrovų ne tik iš Panevėžio apskrities.
