Apskaičiuota, kad Klaipėdos pilies pastato, bastionų ir poternų, gynybinio griovio atkūrimas, teritorijos pritaikymas viešosioms erdvėms ir archeologiniai tyrinėjimai kainuotų per 141 mln. litų. Tačiau vakar pasiūlyta gynybinių griovių kasimą atidėti neribotam laikui dėl brangumo. Preliminariais skaičiavimais, atsisakius šios projekto dalies, pilies atstatymo darbai galėtų kainuoti 98 mln. litų.
Pagal optimistinį scenarijų projektą būtų galima užbaigti iki 2013-ųjų.
Tačiau Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Vitalijus Juška šį siūlymą vertina skeptiškai, o minėtą datą vadina nerealia: "Visame pasaulyje į bet kokią istorinių pastatų atstatymo idėją žiūrima labai atsargiai. Mat atstatinėjant pastatus naikinamas istorinis sluoksnis. Todėl iš pradžių reikia kruopščiai ištyrinėti dabartinę piliavietės teritoriją, tik tada svajoti apie atstatymą."
Pasak Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studijos rengėjos Lauros Eidukevičienės, istorinių paveldo objektų atkūrimo banga šiuo metu ritasi per visą Europą. Vokietijoje yra atstatinėjama Berlyno pilis, Lenkijoje - visas viduramžių miestas, o Kaliningradas atkuriamas Karaliaučiaus senamiesčio stiliumi.
Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius Jonas Genys tikina, kad istorinių duomenų Klaipėdos piliai atstatyti surinkta daugiau, nei jų turėjo Valdovų rūmų Vilniuje statytojai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos projektų grupę "Jūros vartai" Vyriausybė jau pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Pagal valstybės investicijų programą, kuriai lėšos būtų skiriamos iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, jau skirta ir dalis lėšų visuomeninės paskirties objektams.
5 mln. litų skirta poternoms (gynybiniame pylime įrengtoms erdvėms) pritaikyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, čia įrengti senųjų amatų ir turizmo informacijos centrus, erdves ekspozicijoms, amatų prekybos vietas. Visuomeninių renginių infrastruktūrai vidiniame pilies kieme sukurti skirta 15 mln. litų.
Teigiama, kad įgyvendinus šį projektą uostamiestyje būtų sukurta reprezentacinė rekreacinė erdvė su istorinėmis ir archeologinėmis vertybėmis, muziejais, senovinėmis dirbtuvėlėmis, mažais viešbutėliais, konferencijų centru, jachtų ir laivų prieplaukomis.
Kiti du konsorciumo "Jūros vartai" dalininkai - bendrovės "Eika" ir "Achema". Šių dviejų dalyvių investicijos į projektą vertinamos 291,46 mln. litų.
Ūkio ministerijos duomenimis, "Jūros vartų" projektų grupės generuojama grynoji ekonominė vertė, apskaičiuota penkiolikos metų laikotarpiui, yra 956,34 mln. litų.
Prognozuojama, kad įgyvendinant "Jūros vartų" projektą lygiagrečiai bus pritraukta dar apie 280 mln. litų investicijų, sukurta naujų darbo vietų ir sumokėta daugiau mokesčių.
