Vasario 12-15 d. jau dešimtą vyksiančioje Knygų mugėje, lyginant su pernykšte, žibės mažiau užsienio literatūros žvaigždžių. Renginyje ketina dalyvauti rusų kilmės prancūzų rašytojas, Goncourt’ų premijos laureatas Andreï Makine‘as, beveik nežinomas Rusijoje, bet itin populiarus Prancūzijoje islandas Sjónas, ukrainietis Andrejus Kurkovas.
Leidykla „Tyto alba“ kvietė atvykti ir madingą prancūzų autorių Frédéricą Beigbeder. Pasak leidyklos direktorės Lolitos Varanavičienės, rašytojas jau buvo pažadėjęs antrą kartą užsukti į Knygų mugę, tačiau išgirdęs, kad tiesioginių skrydžių į Vilnių nebeliko ir teks skristi per Kopenhagą, iškeliavo į Maldyvus.
Bet L. Varanavičienė džiaugėsi jau gavusi patvirtinimą, kad 2010 m. kovą Vilniuje lankysis Nobelio premijos laureatas turkų rašytojas Orhanas Pamukas. Atvykti jis žadėjo dar prieš premijos skyrimą. Rašytojas esą jau buvo belipantis į lėktuvą, bet prasidėjo jo byla dėl šalies įžeidimo.
Knygų mugei skirtoje konferencijoje antradienį skambėjo ne tik informacija apie vyksiančius renginius. Joje dalyvavę rengėjų ir leidėjų atstovai skundėsi panaikintomis pridėtinės vertės mokesčio lengvatomis ir išaugusiais kitais mokesčiais.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, mugės kultūrinės programos organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis teigė, jog didesni mokesčiai labiausiai prislėgė tų, kurių piniginės ir šiaip nėra storos, pečius: „Turtingas knygas nelabai perka.“
Pasak jo, dabar senos knygų kainos atrodo, lyg būtų su nuolaida. Leidybos centro direktorius kritikavo vertino siūlymus knygas pirkti ne knygynuose, o leidyklose ir taip išvengti prekybininkų uždedamo antkainio. G. Vaškelio teigimu, tokiu būdu „iš subalansuotos rinkos grįžtame į natūrinį ūkį“.
Teigdamas, jog britai krizės akivaizdoje dažniau mylisi, o vokiečiai perka prabangius baldus ir aparatūrą, jis lietuvius kvietė skaityti.
„Jei mums rūpi ne seksas ir ne pirkiniai, „Litexpo“ turi pratęsti mugę bent iki liepos pabaigos“, - spaudos konferencijoje juokavo L. Varanavičienė.
Savo ruožtu Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė teigė, jog savaitgalį vyksiančioje mugėje bus eksponuojamos ir parduodamos knygos, išleistos palankesnėmis sąlygomis, nei įsigaliojo 2009-aisiais. Todėl, pasak jos, tik kitų metų mugė parodys, koks likimas laukia knygų leidybos Lietuvoje.
Didžiausias dėmesys – istorijai
Jau dešimtoji Knygų mugė, vyksianti su šūkiu „Tiražas – trys milijonai!“, rengiama drauge su Baltijos knygų muge, kuri po dvejų metų pertraukos vėl grįžta į Vilnių. Pasak organizatorių, joje laukiama 240 dalyvių iš 12 pasaulio šalių. 88 kompanijos atvyksta iš užsienio šalių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Ukrainos, Italijos, Japonijos, Slovakijos, Austrijos, Liuksemburgo.
Mugės erdvė apims tris galerijomis sujungtas „Litexpo“ parodų centro sales: 3-iąją, 4-ąją ir 5-ąją. Iš viso čia, be atskirų kompanijų ir organizacijų, įsikurs 8 nacionaliniai (Vokietijos, Lenkijos, Japonijos, Baltarusijos, Ukrainos, Italijos, Latvijos, Estijos) ir 13 kolektyvinių stendų.
Per keturias dienas įvyks beveik 200 kultūrinių renginių, 37 iš jų – tarptautiniai, bus eksponuojama 12 meno parodų, vyks susitikimai su 32 užsienio ir 90 lietuvių rašytojų bei poetų. Į kultūrinius renginius kvies viešnia – Frankfurto knygų mugė.
Kaip visuomet, mugės dienos turės savo pavadinimus. Vasario 12-oji bus vadinama „Tūkstantis ir dešimt metų“, mat šiemet bus švenčiamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, o mugė rengiama dešimtą kartą. Vasario 13-ąją skelbiamas Ilgasis penktadienis, vasario 14-ąją – Nekasdienių pasimatymų diena, o vasario 15-ąją – Šeimos diena.
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga 2009-ųjų mugės kultūrinėje programoje akcentuojama istorinė tematika. Jai bus skirti pokalbiai apie bendrą Lietuvos ir kaimyninių valstybių – Lenkijos, Ukrainos bei Baltarusijos – praeitį tradicija tampančiame „Diskusijų klube“. Penkiuose klubo renginiuose žadama gvildenti įvairius istorinius klausimus: kokia buvo Europa 1009-aisiais, kai pirmąkart paminėta Lietuva; kiek aktuali Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorinė patirtis Lietuvoje ir LDK priklausiusiose kaimyninėse valstybėse; kas mums šiandien yra LDK; ar Liublino uniją galima vadinti Europos Sąjungos pirmtake, kuo naudingas ir kuo pavojingas susižavėjimas istorija, kaip jis veikia mąstyseną ir kelio pasirinkimą.
Rimtų mokslininkų diskusijas klube papildys meninis-istorinis renginys – vientisas LDK kalbų ir muzikos kūrinys, atliekamas būrio Lietuvos ir užsienio poetų bei muzikantų.
Keturis vakarus iš eilės bare „In Vino“ įsikurs Vilniaus knygų mugės klubas, kur vyks pokalbiai su svečiais iš užsienio – A. Makine’u, Sjónu, šiuo metu užsienyje gyvenančios vertėja ir monografijų autore Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene, linksmų istorijų kūrėja Paulina Egle Pukyte. Diskusijos metu bus bandoma gilintis į šiandieninę literatūrą, kalbėti apie ją ir rimtai, ir smagiai.
Knygų mugė yra vienas iš projekto „Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) renginių. Į mugę atvyks kitos šių metų Europos kultūros sostinės – Austrijos miesto Linco – atstovai. Abi sostinės „apsikeis“ analogiškais renginiais – pas mus vyks projektas „Vilnius skaito Lincą“, kurio metu vilniečiai galės išsamiau susipažinti su šio Austrijos miesto literatūra, o Austrijoje – „Lincas skaito Vilnių“.
Albumą “Neregėta Lietuva 2009” anksčiausiai pavartyti ar įsigyti taip pat bus galima Vilniaus knygų mugėje. Taip pat knygų mugės lankytojai vieni pirmųjų sužinos pagrindinę šio albumo misiją ir idėją.
Mažieji skaitytojai vėl bus kviečiami į specialiai jiems įrengtą Vaikų salę, kur veiks dailininkės Sigutės Chlebinskaitės organizuojama kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, meno parodos, vaikų literatūros knygynėlis, žaidimų ir galvosūkių kampeliai, vyks įvairūs renginiai. Čia bus galima ne tik pačiam susikurti knygą, iš pačių netikėčiausių daiktų pasigaminti rašymo priemonę, mokytis Brailio raštu parašyti meilės laišką, bet ir padėti rašytojui bei poetui Kęstučiui Kasparavičiui piešti tikro dydžio žirafą, kuri bus beveik 7 m ilgio ir 1,5 m pločio.
Visa mugės programa pateikiama čia.
