„Krizės metu ieškos kokybės“

„Per pastaruosius trejus metus mums tai buvo sėkmingiausia Knygų mugė. Lyginant su pernai, prekyba išaugo apie 20 proc., nors netaikėme jokių nuolaidų, tik keturias knygas siūlėme su dovana – Sigutės Ach ir Kęstučio Kasparavičiaus pieštais kalendoriais“, - DELFI sakė leidyklos „Nieko rimto“, leidžiančios knygas ir kompaktines plokšteles vaikams, projektų vadovė Sandra Junevičiūtė.

Pasak jos, žmonių srautas buvo toks pat intensyvus, kaip 2008-ųjų mugėje, tik penktadienį buvo kiek mažiau lankytojų, nors paprastai tai būna viena „karščiausių“ dienų.

Šios leidyklos knygos – puikios poligrafinės kokybės, gausiai iliustruotos, užtat dauguma kainuoja ne vieną dešimtį litų. Todėl nemažai lankytojų „Nieko rimto“ stende, priešingai nei ankstesnėse mugėse, įsigydavo tik po vieną kitą knygą. Tačiau kadangi pirkėjų buvo daugiau, prekyba pastebimai išaugo.

S. Junevičiūtės teigimu, vaikai, prisėdę ant stende pastatytų kėdžių, skaitinius rinkdavosi ilgai – vartydavo, skaitydavo, žiūrėdavo paveiksliukus. „Žinodami, kad gali nupirkti tik vieną knygą, tėvai nori išrinkti pačią geriausią, atitinkančią vaiko amžių, jo pomėgius“, - kalbėjo ji. Anot leidyklos atstovės, privilioti naujų klientų padeda skaitytojai, jau seniai pamėgę „Nieko rimto“ knygas ir mugėje negailėję rekomendacijų kitiems pirkėjams.

„Greičiausiai krizės metu žmonės tampa išrankūs, ieško kokybės ir vadovaujasi taisykle „nesu toks turtingas, kad pirkčiau prastą knygą“. Jų perka gal ir mažiau, bet kokybiškesnes, - svarstė pašnekovė. – Rusiška patarlė sako: yra gera dovana, prasta dovana ir knyga. Krizių metu žmonės koncentruojasi į vertybes. Gali būti, kad dabar knygos aplenks ir prastas, ir geras dovanas, o jų skaitomumas ir perkamumas augs.“

Krizė į leidybą užsuks vėliau

Leidyklos „kitos knygos“ prekyba mugės metu buvo dar sėkmingesnė – lyginant su praėjusiais metais, ji išaugo 30 proc., ir, nors žmonių užsuko mažiau, pavyko parduoti daugiau knygų nei pernai.

Pirkėjus viliojo tiek palyginti nedaug kainuojančios kišeninio formato knygos, pradėtos leisti pernai rudenį, tiek brangesnės, pavyzdžiui, dvi Scotto Kelby’io knygos apie skaitmeninę fotografiją, ką tik lietuviškai pasirodęs Kurto Vonneguto romanas „Sveiki atvykę į beždžionyną“ ir pagrindiniu leidyklos akcentu mugėje tapusi knyga apie poetą Rimą Buroką „(Ne)gyvenimo fragmentai“.

„Į akis krito įdomus dalykas – senesnes knygas mugėje pirko tik jei jų kaina buvo mažesnė, - DELFI teigė „kitų knygų“ vadovas Gediminas Baranauskas. – Žmonės gal jau taupo knygų sąskaita, gal prieš mugę jų nepirko ir ateityje neplanuoja pirkti. Tačiau visi žino, kad mugėje knygos pigesnės, todėl daug kas atėjo apsipirkti ir bendrai paėmus prekyba mugėje nenukentėjo.“

Anot G. Baranausko, leidyba yra gana inertiška sritis, todėl sunkmetis į ją ateis kiek vėliau. Mugėje buvo parduodama literatūra, išleista galiojant ankstesniems mokesčiams, todėl kainos dar nesikandžiojo. Tiesa, prekyba knygomis, kaip rodo gruodžio rezultatai, jau smuko.

Pašnekovas apgailestavo, kad knygų rinkoje vyksta defliacija, - skaitiniai pinga, o jų paruošimas ir išleidimas brangsta: „Ilgainiui daugybės knygų nebeapsimokės leisti. Dabar lentynose to dar nematyti. Bet mugėje buvo vien išpardavimai. Nauja knyga būna brangi, bet šalia guli dešimt senesnių nukainotų. Bendra tendencija tokia, kad pernai lapkritį visi pradėjo masiškai piginti anksčiau išleistas knygas.“

Praėjusių metų pabaigoje leidėjai sukilo prieš naujos valdžios planus padidinti mokesčius knygoms. Lietuvos leidėjų asociacija tuomet buvo paskaičiavusi, kad knygų kaina dėl visų didinamų mokesčių išaugs 20-30 proc. (5-15 Lt).

G. Baranauskas priminė, kad knygoms laikinai paliktas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas, o dabar mokesčiai vėl pradėti keisti, todėl šiuo metu neaišku, kiek tiksliai ilgainiui pabrangs knygos. „Laikotarpis po mugės leidykloms būna sunkiausias. Ir taip iki vasaros pabaigos, kai prasideda prekyba vadovėliais“, - teigė jis.

Vilioja ne vien literatūros žvaigždės

Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė taip pat džiaugėsi, kad šiemet prekyba mugėje virte virė – lyginant su ankstesne muge, ji ūgtelėjo 12 proc. Mažiau lankytojų leidyklos stendas sulaukė tik sekmadienio rytą. „Bet puikiai suprantame žmones – šaltą rytą ir dar sningant ir mes mielai liktume namie“, - juokavo pašnekovė.

„Mugėje sekėsi puikiai ir tai šiek tie nustebino. Esame patenkinti savo renginiais. Manėme, kad lankytojai nesidomės pokalbiais, naujomis knygomis, bet žmonių susirinkdavo pilnos salės. Tai yra didžiausia laimė. Ruošėmės renginiams ir dėkojame skaitytojams, kad į juos eidavo. Atėjus sunkiems laikams būtent skaitytojai mus labiausiai palaikė“, - DELFI pasakojo L. Varanavičienė.

Jos žodžiais, pirkėjai į leidyklos stendą ateidavo žinodami, ko nori, net su knygų sąrašais. Kadangi prekyba vyko sėkmingai, pašnekovė spėjo, kad skaitinių kainos atitiko lūkesčius. Mugės lankytojai noriai pirko ir senesnes knygas, kurių nemažai kainavo po 5 Lt, ir, leidėjų nuostabai, pačią brangiausią – per 100 Lt kainavusią Gintaro Beresnevičiaus „Lietuvių religiją ir mitologiją“ su Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis.

Šiemetinė Knygų mugė negalėjo pasigirti tokia literatūros žvaigždžių gausa, kaip pernykštė. L. Varanavičienė pripažino, kad žinomi rašytojai, ypač stende dalijantys autografus, gerokai suaktyvina prekybą. Tačiau ir tie rašytojai, kurie šiemet bendravo su skaitytojais, - jauna autorė Elžbieta Latėnaitė, medikė Filomena Taunytė, prancūzų rašytojas Andreï Makine’as – sukėlė sujudimą.

„Dėl to, kad buvo mažiau žvaigždžių, mugė nenukentėjo. Tai tik patvirtina, kad žmonės ateina ne vien pažiūrėti į rašytojo švarką“, - kalbėjo L. Varanavičienė.

Kai kurių leidėjų planus pakoregavo ir tai, jog neliko kai kurių tiesioginių skrydžių į Vilnių. Pavyzdžiui, madingas prancūzų autorius Frédéricas Beigbeder vietoj Vilniaus knygų mugės pasirinko Maldyvus.

Šiemetinėje knygų mugėje užsiregistravo apie 240 dalyvių iš 12 pasaulio šalių. Pagal dalyvių skaičių ji buvo ne pati didžiausia. 2003 m., kai kartu vyko Baltijos knygų mugė, sulaukta daugiau nei 400 dalyvių, 2004 m. – 339, 2006 m., kai vėl buvo rengiama Baltijos knygų mugė, – 370, užpernai – 270, pernai – 250.

Mugės lankytojų skaičius nuo pat 2000-ųjų, kai įvyko pirmoji Vilniaus knygų mugė, nuolat augo ir pernai pasiekė 57,8 tūkst. Šiemet, kaip DELFI teigė „Litexpo“ atstovė spaudai Rasa Keliuotytė, galėjo apsilankyti maždaug 56 tūkst. žmonių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją