Visi šie meno kūrinai Neries krantinėje stovės 2009 metus, o koks jų likimas laukia po to, pasak L. Kreivytės, priklausys nuo visuomenės nuomonės ir politinės valios.

Džiaugiasi neigiama reakcija

Pasak skulptūros „Puskalnis“ autoriaus R. Antinio, baisiausias dalykas menininko darbe – deklaratyvumas, o pagrindinė užduotis ne tiesiog patikti, o įkvėpti, sudaryti sąlygas, „kad jautrus žmogus kažką išgyventų“. O išgyvenimai, anot autoriaus, jau priklauso nuo žmogaus intelekto, išprusimo, kaip jis prie skulptūros prieina – geranoriškai ar iškart prieštaraudamas.

„Man svarbi ir brangi tų žmonių nuomonė, kurie supranta, domisi menu, jaučia jį, - pridūrė jis. - Menininkas būtų akiplėša, jeigu negalvotų apie suvokėją. Aš kuriu ne dėl savęs, o dėl žmogaus, kad jam būtų maloni staigmena, kad pagalvotų apie komunikaciją, žalio ploto sąjungą su urbanistine vieta, apie netikėtumus, surastų savąją tiesą“.

L. Kreivytė uždavė klausimą: o kokią funkciją turi atlikti menas viešosiose erdvėse? „Anksčiau buvo dvi pagrindinės funkcijos – atminties išsaugojimas (tie visi paminklai, kurių tradicija nepasikeitus nuo tarpukario iki sovietmečio), ir dekoratyvinė – papuošti aplinką. Šiuolaikinio meno funkcija yra labiau dėmesį koncentruoti ne į žmogaus estetinius pojūčius, o intelektą. Kad tai būtų skulptūra, kuri skatintų mąstyti, nebūtinai ji turi patikti, priešingai - kelti kažkokias mintis“, - kalbėjo ji.

L. Kreivytė pridūrė, kad visuomenė apskritai mažai diskutuoja apie šiuolaikinį meną, kokias turime skulptūras ir kokios turėtų būti, todėl ir neigiamą reakciją ji vertina kaip paskatinimą diskutuoti.

Honoraras - 10 tūkst. Lt

Suabejojus ir tuo, ar skulptūros išties kainuoja sumas, kurios buvo joms skirtos, brangiausio projekto autorius aiškino, kad kūrinys „Puskalnis“ jam turėjo kainuoti apie 120 tūkst. litų, tačiau pavyko surasti žmones, kurie sutiko dirbti 18 tūkst. pigiau.

Pasak menininko, kai skulptūra užsipils žemėmis, matysis rezultatas, tačiau nebesimatys, kiek į tai buvo įdėta prakaito.

Pasak menininko, apytiksliai iš šio projekto menininkui už darbą liks apie 10 tūkts. litų honoraras.

2009 metais siūlomi projektai

Be jau minėtų skulptūrų, jeigu bus patvirtinta VEKS 2009-ųjų metų programa ir skirta papildomi 454 tūkst. litų finansavimas, Vilniuje turėtų atsirasti naujų kūrinių.

Daugiau nei 39 tūkst. litų prašoma skirti jau šiuo metu Europos parką pasiekusios lenkų skulptorės Magdalenos Abakanowicz kūrinio pastatymui ir darbų užbaigimui.

Prancūzų menininkas George Rousse buvusių Geležinkeliečių rūmuose ketina daryti instaliacijų projektą. „Išdažydamas erdvę, menininkas sukuria optinę apgaulę ir tu matai, pavyzdžiui, kvadratą, o realiai jo nėra“, - aiškino L. Kreivytė. Šiai instaliacijai prašoma 132 tūkst. litų.

Lietuvos dailininkų sąjungos projektas „Naujasis miesto veidas“, kuriam šiais metais norima skirti daugiausiai pinigų – 200 tūkst. litų, ketina pristatyti Kazio Venslovo skulptūrą apie S. Darių ir S. Girėną, kuri būtų eksponuojama Lietuvos oro uosto prieigose.

Jonas Urbonas yra pasiūlęs projektą „Kalbančios durys“. „Jo mintis – įgarsinti įvairias svarbias duris, pavyzdžiui, parlamento. Priėjęs prie jų atidarai ir gali kažką pasakyti, o jos sugeneruoja kažkokį tai atsakymą. Toks interaktyvus projektas – bus galima pasikalbėti su durimis“, - pasakojo L. Kreivytė. Šiam projektui siūloma skirti 43 tūkts. litų.