Atrodo, šiai akcijai abejingų nebuvo. Šimtai Plungės krašto žmonių pėstute, dviračiais, automobiliais ir autobusais, nešini kastuvais ir kibirais, susirinko prie Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio bažnyčios.

Brolių pranciškonų prižiūrimoje bažnyčioje vyresnysis brolis kunigas Gediminas Numgaudis laikė šv. Mišias, rašoma Plungės r. savivaldybės pranešime spaudai.

Po Mišių susirinkusiuosius pasveikino rajono merė Elvyra Valerija Lapukienė, Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislavas Banys. Paskui, lydimi pučiamųjų orkestro, talkininkai pasklido po parkui numatytą 1,6 ha teritoriją, kur jų laukė 1000 iš Kėdainių medelyno atvežtų ąžuoliukų.

Idėja pasodinti tūkstantį ąžuoliukų rajono vadovams kilo ir pradėta įgyvendinti dar pernai. Ieškota vietos, kuri būtų tinkama ąžuolams augti bei lankoma žmonių. Apsisprendus sodinti Pakutuvėnuose, organizatoriams pagalbos ranką ištiesė Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto vadovas Petras Grecevičius, parengęs ąžuolyno plano projektą.

Pagal parko planą teritorija suskirstyta į giraites: Savivaldos, Moksleivių, Plungės verslininkų ir pramonininkų bei Plungės miesto garbės piliečių. Paminklinį akmenį, atgulusį aukščiausioje parko vietoje, šalia trijų kryžių, padovanojo plungiškiai Regina ir Vilius Sakuočiai, o tūkstantmečio ženklą akmenyje iškalė liaudies meistras Antanas Vaškys.

Didžiulį parengiamąjį darbą atliko Telšių miškų urėdijos darbuotojai ir miškininkai. Jie pasirūpino, kad būtų pažymėtos vietos ąžuoliukams, kad sodintojams kuo mažiau reikėtų klaidžioti ieškant savo giraitės. Jie mokė ir padėjo sodinti medelius.

Visi spėriai kibo į darbą: reikėjo iškasti duobę, pasodinti medelį, įkasti kuolelius ir pririšti sodinuką, jį palaistyti. Kai neužteko vandens, kurio visą cisterną atvežė UAB „Plungės Jonis“, talkininkai kibirais nešė iš Minijos, tekančios netoliese.

Savivaldos giraitę sodino Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos tarnautojai, Savivaldybei pavaldžių bei valstybinių įstaigų - „Sodros“, Mokesčių inspekcijos, teismo - darbuotojai, bendruomeninių organizacijų, politinių partijų Plungės skyrių atstovai, miestelėnai.

Moksleivių giraitę sodino rajono moksleiviai ir mokytojai. Plungės garbės piliečių giraitėje po medelį pasodino maestro Stasys Domarkas, atskubėjęs iš repeticijų Klaipėdos muzikiniame teatre, ir iš Mendeno atvykusi Ulla Amsler su vyru. Na, o rajono verslininkai ir pramoninkai sodino savo giraitę.

Visi, dalyvavę sodinant medelius, buvo registruojami sąraše, kuris metalinėje kapsulėje atgulė po paminkliniu akmeniu ateities kartoms.
Brolis kunigas Gediminas Numgaudis OFM pašventino tūkstantmečio ženklu papuoštą akmenį, pasodintą ąžuolyną ir susirinkusiuosius, pakvietė dažniau apsilankyti ir nepamiršti tūkstantmetės Lietuvos istorijos.

Po talkos dalyviai vaišinosi brolių pranciškonų globojamos Susitaikinimo sodybos bendruomenės išvirta žirnių koše, arbata, klausėsi Kulių kultūros centro folklorinio ansamblio „Vaisgamta“, liaudies muzikos kapelos „Minija“ koncerto.

Parko sodinimo talkoje užsiregistravo 620 suaugusiųjų ir vaikų.

Plungiškiai atvyko su šeimomis; jauniausiems sodintojams nebuvo nė metukų. Kone trečdalį talkininkų sudarė rajono moksleiviai ir mokytojai. Ąžuolyno sodintojai taip pat aukojo parko priežiūrai.

Kaitri pavasario saulutė išvargino talkininkus, tačiau visi išsiskirstė pakilios nuotaikos, širdyje pasidžiaugę, kad kiekvienas prisilietė prie Lietuvos istorijos kūrimo, kad ateityje savo vaikams ir vaikaičiams galės išdidžiai pasakyti: „Aš sodinau tūkstantmečio ąžuolyną“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją