Smiltainis - tai nuosėdinė uoliena, natūraliai susicementavęs smėlis, naudojamas kaip lengvai apdorojama ir patvari statybinė medžiaga. Daugelis Europos architektūrinio paveldo statinių - bažnyčių, vienuolynų, gyvenamųjų pastatų ir kt., iki mūsų dienų išlikusių net iš ankstyvojo viduramžių laikotarpio, yra pastatyta iš smiltainio.
Valdovų rūmų paramos fondo teigimu, šiais metais pietinio korpuso išorei, karnizams ir langų apvadams bus panaudota 90 kubinių metrų švediško smiltainio. Visiems Valdovų rūmams šios medžiagos reikės apie 500 kubinių metrų.
Iš Gotlando atvežtas smiltainis pjaustomas Kaune ir Rygoje. Kaip atrodo autentiški Valdovų rūmų karnizai ir langų apvadai, iš kur yra aiškūs šių eksterjero elementų profiliai, galima pamatyti Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje Valdovų rūmų teritorijos radinių parodoje. Čia visuomenei pristatoma apie tūkstantį keramikos, eksterjero ir interjero detalių, odos, kaulo, tekstilės, geležies, aukso ir kiti radiniai. Per beveik du dešimtmečius jų sukaupta daugiau negu 300 tūkstančių vienetų.
Valdovų rūmų atkūrimui itin reikšmingos iš akmens ar keramikos sukurtos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos eksterjerų ir interjerų detalės, atspindinčios rūmų istorinės ir architektūrinės raidos periodus - ikigotikinį, gotikos, renesanso, ankstyvojo baroko.
Valdovų rūmų paramos fondas, sukaupęs apie 1 mln. Lt, yra gavęs prašymų radinių restauravimui skirti daugiau kaip 400 tūkst. Lt. Šių prašymų tikimasi sulaukti dar daugiau, kai bus išplanuoti atstatomų rūmų interjerai ir žinoma, kokių baldų ir įrangos rūmams reikės.
2004 m. biudžete Seimas Valdovų rūmų atkūrimui skyrė 15 mln. Lt. Šiais metais planuojama užbaigti pietinio korpuso bendrus statybos darbus, kad į Katedros aikštės pusę atsivertų didingas rūmų vaizdas. Taip pat numatoma baigti įrengti pamatus kitiems trims korpusams. Valdovų rūmų atstatymui iki 2009 metų iš viso numatoma skirti 101 mln. Lt.