1985 metais asmenine prancūzų literatūrinio žurnalo "Lire" steigėjo ir tuometinio vyriausiojo redaktoriaus Berdnard'o Pivot, dabar laisvo žurnalisto ir TV prodiuserio, iniciatyva Prancūzijoje pradėtas rengti Nacionalinio diktanto konkursas. Būtent Bernard'ui Pivot bendraujant su belgų kalbininkais kilo idėja palyginti paprastu būdu, be didelės pompastikos ir apeliacijų į patriotizmą ar tautinę savigarbą sužadinti piliečių domėjimąsi gimtąja kalba, paskatinti prancūzus siekti didesnio raštingumo. Dabar Nacionaliniu diktantu Prancūzijoje ir užsienyje domisi milijonai, o įvairiuose jo etapuose tiesiogiai dalyvauja šimtai tūkstančių prancūzų.

Vienas iš Nacionalinio diktanto organizatorių, dabartinis žurnalas "Lire" vyriausiasis redaktorius Pierre'as Assouline'as taip pat nelinkęs patetiškai vertinti grupės entuziastų veiklos: "Sunku pervertinti Bernard'o Pivot nuopelnus ir pasišventimą (prancūzai konkursą vadina tiesiog "Pivo diktantu".-S.K.past.), tačiau taip pat reikia pabrėžti tikrai vykusią konkurso rengimo schemą ir puikius partnerius. Visa kita - populiarumas, autoritetas, efektas - atėjo lyg savaime". Pasak Pierre'o Assouline'o, prancūzai visada domėjosi gimtąja kalba, o galimybė pasitikrinti sugebėjimą taisyklingai rašyti dalyvaujant šalies masto konkurse buvo sutikta entuziastingai.

Itin reikšmingai prie Nacionalinio diktanto rengimo kasmet prisideda Credit Agricole bankas, kurio visoje šalyje išsidėsčiusiuose skyriuose platinami įžanginiai konkurso testai - anketos. Jų paskirtis - sudaryti galimybę visiems norintiems pasitikrinti savo kalbos išmanymą ir, jei gerai sekasi, užsiregistruoti dalyvauti regioniniuose atrankiniuose konkurso etapuose. Čia svarbus vaidmuo tenka dviem Prancūzijos visuomeninės televizijos kanalams - France 2 ir France 3 (regioninis kanalas), taip pat privačiai radijo stočiai RTL. Žurnalas "Lire" imasi renginio koordinavimo, skelbia visą konkurso medžiagą, publikuoja straipsnius kalbos temomis.

Regioniniuose atrankos turuose išaiškinami konkurso finalininkai - keli šimtai dalyvių.

"Kadangi visų dalyvių raštingumo lygis priklauso ir nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių,- aiškina Pierre'as Assouline'as,- tai konkursantai skirstomi į tris atskiras kategorijas. Pirmoji - profesionalų (kalbininkai, kalbos mokytojai, prancūzų filologijos studentai ir pan.), antroji - mėgėjų senjorų ir trečioji - mėgėjų juniorų. Taip visiems užtikrinamos vienodos galimybės.

Nacionalinio diktanto finalą kasmet tiesiogiai transliuoja televizija, įskaitant ir retransliaciją internete. Visi finalininkai surenkami kokioje nors itin garbingoje vietoje, pavyzdžiui, Nacionalinės asamblėjos posėdžių salėje ar Versalio rūmuose. Jubiliejiniai renginiai įgauna dar didesnį mastą - dešimtojo konkurso dalyviai diktantą rašė pagrindinėje JTO būstinės Niujorko salėje, o šiemetinis finalas vyks Aleksandrijos Naujojoje bibliotekoje Egipte (!). TV transliaciją stebi milijoninė auditorija. Štai vien tiesioginę finalo transliaciją internete 2001-aisiais stebėjo daugiau kaio 300 000 žiūrovų. Diktanto tekstas visuomenėje gyvai aptarinėjamas. Konkurso laureatai, be prizų, pelno didžiulę pagarbą.

"Tradiciškai nugalėtojus apdovanoja vienas iš konkurso partnerių - Larusse enciklopedijų ir žodynų leidykla - savo visų metų geriausiais leidiniais,- sako Pierre'as Assouline'as,- tačiau iš tikrųjų nugalėtojams svarbiausias moralinis aspektas".

Konkurso žiuri sudaro dvylika narių - kalbos ekspertai, žodyno specialistai ir, būtinai, advokatas, prižiūrintis, kaip laikomasi relgamento. Žiuri ir visai procedūrai vadovauja pats Bernard'as Pivot. Pierre'as Assouline'as pabrėžia, kad bene pats svarbiausias renginio aspektas - praktinis: "Vargu ar įmanoma sugalvoti geresnį būdą atkreipti visuomenės dėmesį į kalbos grynumo, rašto kalbos taisyklingumo problemas, apsieinant be astumiančios didaktikos".