Diktantas Olandijoje rengiamas jau šešiolika metų. Jo finalinio turo metu visa Olandija ir pusė Belgijos susirenka prie televizorių, kad pasitikrintų savo raštingumą. Tai bendras TV kanalo NPS ir laikraščio „De Volkskrant” projektas iš Olandijos pusės bei „Canvas” televizijos ir laikraščio „De Standaard” – iš Belgijos. Tačiau visiems jau seniai aišku, kad iš tiesų diktantas virto nuo seno aršių konkurenčių – Olandijos ir Belgijos – dvikova. Dvikova, kuri paprastai vyksta prabangioje Nyderlandų parlamento Aukštųjų rūmų posėdžių salėje. Rašyti diktanto joje susėda abiejų kaimyninių valstybių įžymybės ir visi, kurie praėjo atrankos etapą.

Kaip teigia vienas diktanto rengėjų, anaiptol ne visada nugali belgai – olandai iki šiol yra tapę nugalėtojais septynis kartus. Be klaidų parašyti kol kas nėra pavykę niekam. Tačiau padarius vos dvi tris klaidas tapti nugalėtoju yra laikoma didele garbe. Tiesą sakant, daugelis konkurso dalyvių prastokai išmano naujadarų, kurių olandų kalboje gausu, rašybą. Štai vienas valdininkas prieš porą metų rašydamas diktantą yra padaręs 66 klaidas. Ir tai ne pats prasčiausias rezultatas. Be naujadarų, dažnai dalyviams reikalą gadina ir tarptautinių žodžių rašyba, kadangi niekada negali žinoti, ar, pavyzdžiui, olandiškai žodį „majonezas” turi rašyti su dviem „n”, ar su viena.

Praėjusių metų diktanto tekstą specialiai parašė olandų rašytojas Hermanas Kochas. Kaip pažymėjo pats teksto autorius, seksualinius–narkotinius terminus geriau rašė olandai, o belgai – skolinius iš prancūzų kalbos ir žodžius su diakritiniais ženklais. Kad ir kaip ten būtų, itin sudėtingame septynių sakinių tekste konkursantai paliko vidutiniškai po 33 klaidas.

Praeitais metais ir vėl nugalėjo belgai. Dabar jų sąskaitoje jau devynios pergalės. Padariusi keturias klaidas pirmą vietą užėmė Belgijos televizijos subtitrų redaktorė Elsija Ribens. Jos tėvynainiams atiteko ir kitos dvi prizinės vietos. Po diktanto netgi pasigirdo siūlymų kitais metais finalą surengti Belgijos parlamente. Tačiau patys belgai skeptiškai vertina tokią mintį, sakydami, jog kur kas smagiau važiuoti skinti laurų į varžovų sostinę.