Be šių išskirtinės reikšmės eksponatų muziejaus fonduose galima išvysti ir buitinių tarpukario šalies istoriją įprasminančių daiktų. Skustuvą su Jono Basanavičiaus portretu ir trispalve, šveicarišką laikrodį su šalies prezidento Antano Smetonos portretu.
Kaip gimė litai
Lietuvos Tarybai 1918 m. vasario 16 dieną paskelbus Nepriklausomybės aktą, valstybės suverenitetą dar reikėjo įtvirtinti. Viena svarbiausių savarankiškumo užtikrinimo priemonių buvo savos finansų sistemos sukūrimas. Iki 1922 m. Lietuvos gyventojai naudojosi Vokietijos piniginiais ženklais markėmis ir pfenigiais, tik vadino juos auksinais ir skatikais.
1922 m. vasarą Lietuvos Steigiamasis seimas nusprendė įvesti nuosavą tvirtą valiutą. Po ilgų diskusijų dėl piniginio vieneto pavadinimo buvo priimtas V.Jurgučio pasiūlymas pavadinti Lietuvos piniginį vienetą litu, dalijamu į 100 centų.
Berlyne - pirmos monetos
1922 m. spalio 1 d. litas tapo oficialia besikuriančios valstybės valiuta. Pirmosios laidos litų monetos kaldintos Berlyne. Prahoje buvo spausdinami nuo 1 iki 100 litų nominalo banknotai. 1924 m. Anglijoje išspausdinami patys stambiausi banknotų nominalai - 500 ir 1000 litų. Kitais metais ten pat nukaldinamos monetos nuo 1 cento iki 5 sidabrinių litų.
Lietuviškus pinigus sunaikino
Dėl sąlygiškai žemų kainų Lietuvoje stambieji nominalai beveik nedalyvavo pinigų cirkuliacijoje. Pirkėjas, paėmęs iš banko tūkstantinę kupiūrą, įvykus sandėriui, perduodavo banknotą pardavėjui, kuris stambų piniginį vienetą vėl padėdavo į banką. Todėl pagrindinė stambiųjų kupiūrų emisija išliko Lietuvos banko saugyklose Kaune, o 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik visa stambiųjų banknotų emisija buvo išvežta į SSRS ir ten sunaikinta.
Dovanojo JAV lietuviai
Nenuostabu, kad dabar stambių 1924 m. laidos nominalų banknotai yra numizmatinė retenybė.
Vieną 1000 litų banknotą Trakų istorijos muziejui padovanojo JAV lietuviai. Šis banknotas eksponuojamas Trakų salos pilies ekspozicijoje. Lietuviški banknotai, ypač stambesnės kupiūros, yra aukšto meninio lygio.
Jų projekto autoriais buvo žymūs tarpukario Lietuvos dailininkai: A.Varnas, A.Galdikas, A.Žmuidzinavičius, V.Jomantas.
Litus gamino Anglijoje
Lietuva buvo viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurios ne tik kalė progines monetas, bet ir leido jubiliejinius banknotus.
Visos lietuviškos jubiliejinės kupiūros išspausdintos Anglijoje garsioje „Bradbury Wilkinson & C°” firmoje Niu Maldene.
Jau artėjant Antrajam pasauliniam karui, Lietuva iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės dvidešimties metų sukaktį. Ta proga Kauno „Spindulio” monetų kalykloje iš Belgijoje pagamintų sidabro ruošinių buvo nukaldinta sidabrinė 10 litų moneta su prezidento A.Smetonos profiliu.
Išskirtinio grožio banknotas
Buvo nutarta išleisti ir jubiliejinį 10 litų banknotą. Užsakymas buvo atiduotas tai pačiai Anglijos firmai iš Niu Maldeno.
Šis banknotas laikomas vienu gražiausių XX a. bonistikos istorijoje. Kupiūroje dominuoja žalsvos ir oranžinės spalvų derinys.
Priekinėje kairėje pusėje – prezidento A.Smetonos portretinis biustas, dešinėje – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto faksimilė, centre – valstybės herbas Vytis ir nominalo tekstas. Kitoje pusėje – žalsvame fone grupė Nepriklausomybės Akto signatarų, už jų skydai su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbais.
Lemtingas vėlavimas
Darbais apkrauta firma vėlavo pateikti produkciją. 1938 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė tik bandomieji jubiliejinio banknoto egzemplioriai. Ant jų priekinės dalies dukart įstrižai, ant kitos pusės vienąkart horizontaliai raudona spalva įspaustas spaudas „Pavyzdys”.
Bandomieji banknotų egzemplioriai buvo išsiuntinėti Lietuvos banko skyriams. Dėl pagrindinės tiražo dalies likimo tikslių duomenų nėra. 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, į kurį įsitraukė ir Didžioji Britanija.
Pinigai – su užtaisu
Užsienio šalių užsakymai, vykdyti šios šalies spaustuvėse, buvo pristabdyti arba visai nutraukti, tačiau atrodo, kad bent dalis jubiliejinių lietuviškų banknotų vis dėlto buvo atvežta į Lietuvą ir deponuota Valstybės banke Kaune.
Jeigu taip, tai šių banknotų likimas – toks pat, kaip ir stambiųjų nominalų kupiūrų: 1940 m. jie išvežti į Sovietų Sąjungą ir sunaikinti.
Jeigu jubiliejiniai banknotai su Vasario 16-tosios Nepriklausomybės Akto signatarais ir tekstu pakliuvo į sovietų rankas, tai jie tikrai negalėjo išlikti, nes tuometinės SSRS valdžios požiūriu, banknoto siužetas galėjo turėti ardomąjį propagandinį užtaisą – vaizdavo tautos išrinktųjų susitelkimą siekti nepriklausomybės.
Rečiausias ir vertingiausias
Apyvartoje buvusių jubiliejinių 1938 m. banknotų kol kas neaptikta, o banknotai su spaudu „Pavyzdys” laikomi rečiausiais Lietuvos ir vienais vertingiausių pasaulio bonistikoje.
2005 m. Trakų istorijos muziejui pavyko įsigyti jubiliejinio 1938 m. 10 litų „Pavyzdžio” tipo egzempliorių. Tai – viena vertingiausių pastarojo meto muziejaus investicijų. Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomas 1938 m. jubiliejinis banknotas turi trigubą prasminį krūvį: primena Nepriklausomybės atkūrimą 1918 metais, pastangas tą žygdarbį pagerbti 1938-taisiais ir būtinybę šiandien išsaugoti okupantų nesunaikintus šlovingos praeities reliktus.