„Su kompleksiniais iššūkiais, kuriuos lemia konfliktas tarp staigios miestų plėtros ir poreikio saugoti tai, kas juose yra istoriškai vertinga, kas vadinama miesto branduoliu, struktūra, vertybėmis susiduria ne tik Vilnius, bet ir kiti Europos, pasaulio miestai“, - DELFI sakė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas.

Anot jo, Lietuvos sostinės senamiestis jau atgaivintas, šiuolaikiškai tvarkomas, tačiau jame labai stinga konservavimo ir restauravimo – to kas svarbiausia pasaulio pavaldo miestams.

Dinamiški, ne tik Vilnių, bet ir visą šalį palietę 1995-2005 metų pokyčiai, atsiliepė ir Pasaulio paveldo teritorijai - Lietuvos sostinės branduoliui, urbanistinėms jos vertybėms. Tačiau, užsienio ekspertų nuomone, lietuviams, kaip ir kitų posovietinių šalių gyventojams, būdinga arši savikritika ir net saviplaka ne visada naudinga, nes trukdo objektyviai vertinti.

„Pasižiūrėti į save iš šalies seminare mums padėjo specialistai, turintys milžinišką patirtį darbe su pasaulio paveldo miestais. Tai labai svarbu, nes tokia galimybė augant gyvenimo tempui tampa vis retesnė“, - pažymėjo G. Rutkauskas.

UNESCO pasaulio paveldo centro konsultantų diskusijose apie Vilniaus senamiestį aktyviai dalyvavo sostinės senamiesčio, Užupio Respublikos, Pašilaičių, Žvėryno bendruomenių atstovai.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra studijos projektą parengė prieš pusantrų metų. Anot G. Rutkausko, jau tuomet, iš to, kas vyksta Vilniuje buvo matyti, jog senamiesčio tvarkyme yra tam tikrų netolydumų.

„Dėl paramos seminarui, kuris leistų parengti studiją ir apibendrinti pastarųjų dešimties metų darbą, kreipėmės į UNESCO paveldo centrą. Tai, kad finansavimą gavome tik dabar mums galų gale išėjo į naudą – studiją parengsime kaip tik šią vasarą Vilniuje vyksiančiam Pasaulio paveldo komitetui, kuriam pirmininkaus Lietuvos ambasadorė UNESCO Ina Marčiulionytė.

Per praėjusį dešimtmetį prie Vilniaus senamiesčio išsaugojimo ir atgaivinimo prisidėjo daug tarptautinių organizacijų: Pasaulio bankas, UNESCO Pasaulio paveldo centras, Kanados urbanistikos institutas, tarptautinės paveldosaugos organizacijos ICCROM ir ICCOM.

Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategija parengta 1996 metais, prie jos dirbo tarptautinė ekspertų grupė iš Danijos, Norvegijos, Škotijos ir Lietuvos.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas Vilnių ne kartą minėjo kaip pavyzdį kitiems Pasaulio paveldo miestams. Mūsų sostinės patirtimis naudota Integruotos urbanistinės paveldosaugos programai Šiaurės Rytų Europoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją