„Japonijoje didžioji dauguma tik stebėdavo mano darbą ir nedrįsdavo prisėsti šalia, o Kinijoje vaikai drąsiai prieina ir nieko nelaukdami ima žirkles į rankas. Per tris dienas Šanchajuje iškarpėme tiek paveikslėlių, kiek Japonijoje jų prigaminome per visą savaitę“, - sako jau antrą kartą karpinių meną „Expo“ parodoje pristatantis K. Navickas.
Daugiau kaip 22 metus šį iš Rytų šalių atkeliavusį meną puoselėjantis menininkas pasaulinėje parodoje ne tik pasakoja apie lietuviškas karpinių tradicijas bei įvairias technikas, bet ir pristato savo darbų ciklą „Žygio dainos“.
Menininko teigimu, dažniausiai į Lietuvos paviljoną užsukantys lankytojai smalsauja, kokį didžiausią karpinį jam yra tekę iškarpyti bei, kiek užtrunka vieno paveikslo išraižymas.
Popieriaus karpinių pradmenų rytų šalyse randame jau prieš du tūkstantmečius, o siluetiniai popieriaus karpiniai į Europą atkeliavo 17 amžiuje. Lietuvoje karpiniai ypač populiarūs buvo kaime. Prieš vestuvių ar kitų švenčių proga iškarpytomis užuolaidėlėmis, žvaigždutėmis ir gėlėmis buvo puošiami kambariai, langai, lempos, šventų paveikslų rėmai.