Taip pamažu Aldona, pati buvusi mokytoja, pradėjo rūpintis kitais į pensiją išėjusiais pedagogais ir pamatė, kad jie labai vieniši. „Neužtenka būti su knyga, televizoriumi ar nueiti pas kaimyną. Žmonėms norisi būti kartu, veikti, kartu, džiaugtis gyvenimu kartu“, - šypsosi buvusi mokytoja.

Iš pradžių moteris pradėjo dirbti Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacijoje, paskui ėmė vadovauti mokytojų senjorų klubui „Šviesa“.

Klubo nariai ne tik padeda spręsti buities problemas tų mokytojų, kurie vargiai gali savimi pasirūpinti, lanko juos ligoninėse, bet ir rūpinasi kultūriniu gyvenimu. Kasmet klubas išleidžia savo nario knygą – eilėraščių ar apybraižų, subūrė dainų kolektyvą, moka savo narius gyventi sveikai.

„Nereikia savo lėtinių ligų užfarširuoti vaistais, geriau su klubo nariais išeiname pajudėti, grynu ori pakvėpuoti, mokomės, kaip gydytis be tablečių, kad galėtumėme ilgiau ir sveikiau gyveni“, - sako Aldona.

Aldona mano, kad klubas jau daug nuveikęs, tačiau turi ir planų: rasti rėmėjų, kad galėtų važiuoti pakoncertuoti, nusipirkti naujus koncertinius rūbus.

„Reikia ne kovoti su senatve, o ja pasidžiaugti. Jau sulaukiau 67-erių, tokio amžiaus mano kolegos ar jaunesni mano mokiniai jau iškeliavę Anapilin. Jaučiuosi gerai, dar noriu būti naudinga tautai, miestui, savo profesija“, - sako šypsodamasi ponia Aldona, subūrusi aplink save į pensiją išėjusius Šiaulių mokytojus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją