I.Bergmanas buvo vienas pagrindinių šiuolaikinio kino režisierių, sukūręs tokias juostas kaip „Septintasis antspaudas“ („The Seventh Seal“) ir „Žemuogių pievelė“ („Wild Strawberries“).
Režisierius buvo nominuotas devyniems Oskarams, o jo juostos laimėjo tris tokius apdovanojimus. Apdovanojimus I.Bergmanui pelnė filmai „Šaltinis“ („The Virgin Spring“), „Tarsi veidrodyje“ („Through a Glass Darkly“) ir „Fani ir Aleksandras“ („Fanny and Alexander“).
Režisierius buvo vedęs penkis kartus, o paskutinioji žmona buvo Ingrid von Rosen. Jis augino aštuonis vaikus; viena dukrų apie savo tėvą sužinojo tik sulaukusi 22-ejų.
I.Bergmanas gimė 1918 m. Režisieriaus tėvas buvo Švedijos karališkosios šeimos kariuomenės karininko laipsnį turintis liuteronų kunigas ir griežtos drausmės šalininkas.
Vaikystėje seansų metu jis padėjo vietiniam kino mechanikui, o vėliau mokėsi aktorystės ir režisūros Stokholmo universitete. 1944 m. I.Bergmanas tapo Helsinborgo miesto teatro režisieriumi. Tais pačiais metais Alfas Sjobergas sukūrė pirmą filmą pagal I. Bergmano scenarijų.
Pats režisierius debiutavo 1946 m. su juosta „Krizė“. Per savo karjerą jis nufilmavo daugiau nei 40 juostų, tačiau šlovės susilaukė tiktai 1951 m., kai didžiuosiuose ekranuose pasirodė dvi meilės istorijos – „„Vasaros nakties šypsenos“ ir „Vasara su Monika“.
Tarptautinį pripažinimą jam atnešė 1957 m. juosta „Septintasis antspaudas“, kuri geriausiai žinoma ir parodijuojama dėl scenos, kurioje vienas herojų šachmatais žaidžia su mirtimi.
