Teatro ir kino meistras Kostas Smoriginas - kine debiutuojančio režisieriaus filme?
Gerai pažįstu režisierių Marių Martinsoną. Man patinka jo tolerancija, noras padaryti įdomų kiną. “Nereikalingi žmonės” - ketvirtas mūsų bendras darbas. Pasitikiu Marium ir jo komanda. Kiekvienoj komandoj – kažkam debiutas.
Pagrindinė Jūsų partnerė filme Daiva Tamošiūnaite-Budrė nėra profesionali aktorė. Kaip, Jūsų požiūriu, jai sekėsi vaidinti?
Jos vaidmuo sudėtingas, turėjau abejonių, ar susitvarkys. Bet kai buvo priimtas galutinis sprendimas, kad vaidins Daiva, pasakiau režisieriui, kad padėsiu, kiek galėsiu. Daiva dirbo nuoširdžiai, kūrybingai, visiškai nebijodama kažko paklausti ar suabejoti. Man patinka abejojantys ir klausiantys.
Du žodžiai apie jūsų personažą?
Visą laiką girtas. Gali pasirodyti, kad labai lengva tokį suvaidinti, bet tikrai taip nėra. Sunku buvo ir pasibaigus filmavimo dienai – grįžti į normalią būseną. Bjaurus jausmas – negėręs nė lašo, o elgiesi, reaguoji kaip girtas.
Ko labiausiai trūksta jūsų herojui, kad mestų gerti?
Noro.
Tarp filmavimo ir filmo premjeros praeina nemažai laiko – metai ir daugiau. Premjeros dieną Jūs žvelgiate į savo personažą kaip ir kiti žiūrovai iš šalies. Koks tai jausmas?
Na, įspūdžiais pasidalins žiūrovai, ypač inter-autistai. Jų teisė. Mano vertinimas, deja, jau lieka tik profesijos klausimais. Po premjeros niekad nesijaučiau labai viskuo patenkintas. Manau taip bus ir tuo kart.
Jūs nuolat įvykių, darbų sūkuryje – vaidinate, dainuojate, režisuojate, prodiusuojate. Kuo gyvenate šiomis dienomis?
Labiausiai rūpi būsimas spektaklis pagal Sigito Parulskio pjesę „Vilniaus Dakaras“ “Domino” teatre. Ir, žinoma, gruodžio mėnesį - koncertai, koncertai ir gastroliniai spektakliai.
Ko palinkėsite kino gerbėjams, artėjant didžiosioms metų šventėms?
Kaip visada, - gerų filmų ir gerų metų …
Kino kompanijų ART&A, ARTeta ir LKS prodiusuotas filmas “Nereikalingi žmonės” kinuose nuo sausio 11 dienos.
