Kova už „Lietuvą“ gali persikelti už Lietuvos

Kovotojai už „Lietuvos“ kino teatro išlikimą siekia, kad ginčas persikeltų ne tik į Konstitucinį Teismą, bet ir už Lietuvos ribų – Europos Bendrijos Teisingumo Teismą. Tuo tarpu sklypą Pylimo gatvėje įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ įsitikinusi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) pagrįstai pasirašė išvadą dėl plano tvirtinimo – esą kino teatras nepatenka į Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį išnagrinėjo paveldo ekspertės Jūratės Markevičienės, muzikologo Tomo Bakučionio, kino režisieriaus Vytauto Domaševičiaus bei menininko, Nacionalinės kultūros ir meno laureato Gedimino Urbono apeliacinius skundus dėl praėjusių metų birželio viduryje priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimo.

Juo buvo atmestas jų prašymas įpareigoti VAVA panaikinti patikrinimo išvadą dėl „Lietuvos“ plano tvirtinimo bei įpareigojimo išnagrinėti detaliojo plano sprendinių atitikimą Lietuvos ir tarptautiniams teisės aktams. Teismas pabrėžė, kad VAVA išvada pareiškėjams nesukėlė jokių teisnių padarinių.

Apygardos administracinio teismo sprendimą apskundę visuomenininkai ketvirtadienį teismo paprašė kreiptis į Konstitucinį ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismus. Jie mano, kad Teritorijų planavimo įstatymo normos gali prieštari Konstitucijai. Be to, jie įsitikinę, kad Lietuvos teisės aktai gali prieštarauti Orhuso konvencijai.

„Konvencijoje yra nurodyta, kad visuomenė gali dalyvauti kultūros vietovių gynime, tai mes aktyviai du metus ir darėme, - teisme kalbėjo paveldo ekspertė J. Markevičienė. – Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad valdžia priima sprendimus, o visuomenė gali dalyvauti tik jų įgyvendinime, t. y. baigiamajame teritorijų planavimo etape. Manome, kad Lietuvos teisės aktas prieštarauja Orhuso Konvencijai, todėl teismai ja turėtų vadovautis – tarptautiniams teisės aktams teikiama viršenybė. Taip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas“.

Neformalaus judėjimo „Už Lietuvą be kabučių" atstovai teisme taip pat tikino, kad Pylimo g. 17 esančio detaliojo plano įgyvendinimas padarys didelę žalą Senamiesčiui kaip Pasaulio paveldui ir paminklui.

Jie taip pat nurodė, kad detaliojo plano sąlygos išduotos be teisėto pagrindo, neapibrėžiant paveldosaugos reikalavimų, be to, esą nebuvo parengti žemėvaldų planai ir privalomas laikinasis apsaugos reglamentas, nepaisyta viešojo intereso ir svarbos visuomenei.

Visuomenininkų teigimu, naujos statybos neatitinka Saugomų senamiesčio savybių apsaugos reikalavimų, jos darys neigiamą poveikį saugomam istoriniam kraštovaizdžiui. „Formuojama nauja urbanistinė ir architektūrinė aplinka neatitinka saugomų Vilniaus urbanistinių ir architektūrinių savybių, į Senamiestį planuojama įterpti jam nebūdingą struktūrą, todėl gali kilti grėsmė archeologijos paveldui“, - teigė neformalaus judėjimo atstovai.

Buvusio kino teatre ketinama statyti į senamiesčio aplinką integruotą pastatą, kuriame, kaip žada investuotojai, įsikurs 280 žiūrovų talpinantis kino centras, kino klubas bei kavinė.

Ar bus kreipiamasi į Konstitucinį ir Europos Bendrijos Teisingumo Teismus bei koks bus priimtas sprendimas dėl neformalaus judėjimo atstovų skundo, LVAT ketina paskelbti beveik po dviejų savaičių.