Bet tada prisimenu aukštos prabos „Kino pavasarį”, gausius naujų lietuvių kino bandymus, mini festivalius, Kanus ir susigėstu. Laukiu žalios, dairausi senutės. Čia atbėga King Kongas ir, ieškodamas Naomi Watts, užmina mane savo gauruota pėda. Mirdamas apžvelgiu visus metus per kelis mirksnius.

Lietuviai. Tokių metų tikrai niekada nebuvo. Prasidėjo viskas nuo „Pravda" vienos minutės filmų pustrečio tūkstančio auditorijai, toliau žiūrovus skaičiavo „AXX“ ir „Kino minos“, o netikėtu ir neplanuotu nugalėtoju tapo „Dievų miškas“, į kurį dalis ėjo iš meilės knygai, dalis iš meilės lietuviškam kinui, o dalis iš meilės istorijos ar literatūros mokytojai su ūsais. Bet suėjo gausiai ir tai pelningiausias filmas šalyje šiemet. Miškinis ruošiasi.

Turtingieji. Be reguliarių pažįstamų piniginių tuštintojų, kaip Harry P., ar Darthas Vaderis, turėjome ir naujai sukurtų, tokių kaip pakenčiamas Tomo ir Steveno „Pasaulių karas”. Naujai iškepta superpora Brandgelina užsidirbo kaip „Ponia ir ponas Smitai”. O Renee Zellweger dar kartą sustorėjo, kad praturtėtų ir sulieknėtų „Bridžitos Džouns dienorašytyje 6”. Animacija šiemet idėjiškai buksavo, nors ir kišdama naivių šeimų pinigus į talpias kišenes. Jai priklausė praėję ir dar keli metai, bet ne šie. Nebent neįtikėtiną „Nuodėmių miestą“, kuriame komiksas virsta filmu, nepalikdamas transformacijos žymių, juokais pavadintume animacija.

Komedijos. „Ha-ha” skambėjo patyliukais, bet užtikrintai. Juokino „Kungfu” karatistė su cigarete burnoje, „Būrio „Amerika“ oraliniu seksu užsiiminėjančios patriotiškos lėlės ar beprotybe kvepiantis „Galaktikos gidas“. Labiausiai pilvą rietė meilė Huckabees prekybos centrui ir ispanų retro seksobsesija „Nesąmoningai“.

Kino teatrai. Kol mes juokėmės, užsidarė „Lietuva“ ir net išradinga Urbonų šeimos „Pro-Testo“ laboratorija nieko nepadėjo. Vilniuje iš kadaise 21 kino teatro beliko trys. Du multipleksai ir mažytė „Skalvija“. Dar prieš metus buvusi šalta landyne, ji pamažu pagražėjo, pasipuošė nauju logotipu ir parodė net kelias puikias programas. Pasitaisė ir didieji – draugiškai įsileidę mažiau komercinius renginius, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo net labai sėkmingi. Naujai įgarsintas nebylusis kinas ir skandinavų filmai – tik pora pavyzdžių.

Azija. Kim Ki-Dukas „Pravdai” guodėsi, kad Korėjoje ne geriau. Bet Azija triuškino gerais filmais. Wong Kar-Wai dar kartą sugrįžo į „Nuotaiką meilei”, o Zhang Yimou toliau tobulino savo kardus ir ietis („Skraidantys durklai”). Parkas Chan-wookas keršto velnią vertė valgyti gyvus aštuonkojus („Senis“), o ilgiausios pavardės kine savininkas Apichatpongas Weerasethakulas (garbės žodis, ji tikra) paklaidino džiunglėse su dviem kareiviais ir tigru („Tropikų karštinė“).

Beprasmiai filmai. Tuo pačiu amerikiečiai ir kiti kūrė visiškai beprasmius filmus apie anytas-monstrus, keturiasdešimtmečius skaistuolius, skirtingų charakterių seseris ir kitas nesąmones. Niekas jų nenorėjo žiūrėti, niekas nenorėjo apie juos kalbėti. Daugeliui kinas toks ir yra – užsimiršimo atrama, lazdelė, pasiremti pavargus. Jis išmetamas po seanso, kartu su tuščia nesuvirškinamų kukurūzų dėžute.

Kitokie filmai. Jie niekada nesupras kai kurių filmų. Trijų valandų seno žmogaus mirties istorijos, paskutinių jo gyvenimo valandų „Pono Lazarescu mirtyje“. Jie galvos, kad Guso Van Santo „Paskutinės dienos“ yra per klaidą parodyta kompiuterio ekrano užsklanda, kurioje nieko nevyksta. Juk filme nėra įprastinių dialogų, tik murmėjimas po nosimi. Jie užvers kojas lyg tarakonai, pamatę neprofesionalų mylėjimąsi „Kovoje danguje”, primenantį netyčia užkluptus tėvus.

Ir taip toliau. Šie metai buvo kaip niekada. Net Jarmuschas su Cronenbergu savo uogas ant kūrybos tortų uždėjo, ką jau kalbėti apie sąlyginius naujokus, tokius kaip Paulo Sorenttino. Jo „Po meilės“ yra absoliutus metų grynuolis. Liūdnas, linksmai graudus, ritmingas ir koks tik nori.

Dėka jo ir kitų mane gydytojai reanimuoja po King Kongo užpuolimo. Netrukus bėgsiu išplėšti Naomi Watts iš grubios beždžionės nagų, nes girdėjau, kad jos reikės Davidui Lynchui.

- - -

Kino metai: sąrašai

20 geriausių filmų
20 „Manderlay“
19 „Būrys „Amerika”: drebėk, pasauli!“ (Team America: World Police)
18 „Super Didelis Aš“ (Super Size Me)
17 „Viskis“ (Whisky)
16 „Nekaltybė“ (Innocence)
15 „Galaktikos gidas“ (The Hitchhiker’s Guide To The Galaxy)
14 „Kungfu“ (Gong-Fu)
13 „Tušti namai“ (Bin-Jip)
12 „Skraidantys durklai“ (Shi Mian Mai Fu)
11 „Smurto istorija“ (A History Of Violence)
10 „Ilgos sužadėtuvės“ (Un long dimanche de fiancailles)
09 „Aš ♥ Huckabees“ (I ♥ Huckabees)
08 „Jūros gelmėse“ (Mar Adentro)
07 „2046“
06 „Sulaužytos gėlės“ (Broken Flowers)
05 „Nuodėmių miestas” (Sin City)
04 „Senis“ (Oldboy)
03 „Tropikų karštinė“ (Sud Pralad)
02 „Nesąmoningai“ (Inconscientes)
01 „Po meilės“ (Le Conseguenze Dell’Amore)

10 geriausių filmų, kurie Lietuvoje dar nerodyti
10 „Taip vyrai” (The Yes Men)
09 „Haulo burtai: keliaujanti pilis“ (Howl’s Moving Castle)
08 Murderball
07 „Pakilk” (Rize)
06 „20 centimetrų” (20 centimetros)
05 „Paslėpta” (Cache)
04 „Paskutinės dienos” (Last Days)
03 „Pono Lazarescu mirtis“ (Moartea Domnului Lazarescu)
02 „Gyvenimas vandenyje” (Life Aquatic)
01 „Kova danguje” (Batalia En El Cielo)

Geriausias lietuviškas filmas
„Perspektyvi pora” (rež. K. Gudavičius)

Geriausias holivudfilmis:
„Nuodėmių miestas” (Sin City)

Aktorius, kurį noriu primušti:
Willas Farrelas („Melinda ir Melinda”, „Elfas”)

Aktorius, kuriam noriu nusilenkti:
Tonis Servillo („Meilės pasėkmės”)

Aktorė, kurią noriu suvalgyti:
Jessica Alba

Didžiausias nusivylimas:
„Revolveris” (Revolver)

Netikėtas atradimas:
Clive Owen

Žemiausia pasaulyje matyta žvaigždė:
Brittany Murphy

Blogiausias metų filmas:
„Deuce Bigalow: Europietiškasis žigolo“ (Deuce Bigalow: European Gigolo)

Sutinki? Nesutinki? Nesutinki su nesutikimu? Diskutuok: www.pravda.lt

Šaltinis
Žurnalo "Pravda" informaciją skelbti, cituoti ar kitaip naudoti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be "Pravda" sutikimo neleidžiama.
Pravda.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją