Panevėžio „Garso“ kino teatras skelbia ne tik vasaros darbo laiką (sekmadieniais kino teatras neveikia), bet ir kainas – bilietai į bet kurį pasirinktą seansą tekainuoja 6 Lt.

Šiuo metu, kai taip karšta, kad net mintys ateina į galvą lėčiau nei įprastai, gal vertėtų patikrinti, kokia temperatūra laikosi kino salėse. Bet atrodo, kad Lietuvos žiūrovai mieliau mirksta vandens telkiniuose ir stebi trimatį pasaulį ne pro specialius akinius.

Kad ir kaip būtų, trimatis kinas Lietuvoje populiarus. Nors kino platintojų asociacijos atstovai dar 2009-ųjų pavasarį pranašavo, kad tų pačių metų rudenį Lietuvoje bus įsteigta apie 12 skaitmeniniu formatu filmus demonstruojančių kino salių, šiandien jų yra vis dar 5. Visose jose įrengta trimačio kino rodymo technologija. Trimačių ekranų savininkai teigia, kad būtent šios rūšies kinas sutraukia daugiausia žiūrovų.

Tenka pripažinti, kad kitaip nei mažieji vadinamojo „arthauzo“ kino teatrai, didieji kino centrai „Forum Cinemas“ ir „Cinamon“ pernelyg atkakliai neieško originalių sprendimų ir tiesiog gyvena populiariojo Amerikos kinematografo ritmu, mat būtent Amerikoje labiau nei Europoje vasara laikytina holivudinės produkcijos klestėjimo metu. Lietuva šia prasme labai myli Ameriką: „Robinas Hudas“, „Persijos princas: laiko smiltys“, Seksas ir miestas 2“, „Šrekas. Ilgai ir laimingai“, „Užtemimas“, „Žaislų istorija 3“, „Pradžia“... Žengiame koja kojon su Holivudo premjeromis.

Patyrinėjome pavasario ir vasaros kino seansų lankomumo statistiką. Pagal „Mojo“ (www.boxofficemojo.com) kino rodymo pajamų duomenis (kurie pateikia informaciją apie 20 pelningiausių filmų) Lietuvoje prasčiausiu kinui mėnesiu (2007–2010 m.) gali būti tituluojama gegužė.

O šių metų gegužės 21–23 d. savaitgalis buvo nepelningiausias per pastaruosius ketverius metus (šaltinyje informacija apie Lietuvos kino seansų pajamingumą skelbiama nuo 2007 m.). Minėtą savaitgalį už bilietus į filmus buvo surinkta 143 433 Lt (už 20 populiariausių filmų).

Tačiau po šio „nelemto“ savaitgalio gegužės 28–29 d. kino žiūrovams buvo pristatytos dvi premjeros („Seksas ir miestas 2“ bei „Persijos princas: laiko smiltys“). Jos kino teatrų pajamas savaitgalį kilstelėjo net 117 proc. Įdomu stebėti, kaip ilgai daugiausia pajamų surenkantys filmai „gyvena“ Lietuvos ekranuose. Statistika byloja, kad pajamos po pirmo (premjerinio) savaitgalio krinta drastiškai.

Kaip pavyzdžius pasirinkome dvi filmų premjeras (žr. lenteles) – populiarųjį „Seksą ir miestą 2“ bei „Vaiduoklį“.

Po pirmojo savaitgalio pajamos už vadinamus didžiuosius filmus krinta daugiau nei dvigubai, o per keturias pirmąsias savaites, palyginti su premjeros savaitgaliu, jos sumažėja 10 kartų. Ta pati tendencija pastebima visose trijose Baltijos šalyse. Įdomu, kad Latvijoje „Seksas ir miestas 2“ surinko beveik 100 000 Lt daugiau nei Lietuvoje, o Estija, turėdama keliskart mažiau gyventojų nei Lietuva, šio filmo pajamingumu mažai atsilieka nuo Lietuvos.

Galima daryti išvadą, kad vasara – pelningiausių Holivudo filmų laikas. Nors garsųjį Romano Polanskio „Vaiduoklį“ beveik galima pavadinti „arthauzo blokbasteriu“, šiam filmui Lietuvos ekranuose, švelniai tariant, nesisekė. Garsių kino žvaigždžių vaidyba (Pierce’as Brosnanas, Ewanas McGregoras, Kim Cattrall – pastaroji geriausiai žinoma kaip Samanta iš „Sekso ir miesto“) padėjo gerai žinomam režisieriui sukurti įtikinamą sugrįžimo filmą. Berlyno kino festivalyje R. Polanskis gavo geriausio režisieriaus apdovanojimą, filmas pelnė tarptautinį pripažinimą.

„Vaiduoklis“ į Lietuvos ekranus buvo išleistas birželį. Šio filmo gyvenimas Lietuvos ekranuose išties panašus į „blokbasterio“: lankomumas po pirmojo savaitgalio smarkiai krinta, tačiau „gyvenimo trukmė“ skiriasi. „Vaiduoklis“ buvo rodytas tik dvi savaites. Tikėtina, kad jis dar „pasivaidens“ „arthauzo“ kino teatruose – „Skalvijoje“ ar „Pasakoje“. Kad ir kaip būtų, faktas, kad ši juosta sukosi vasaros ekranuose, stebina ir dar kartą įrodo, kad karštasis sezonas mūsų šalyje – ne kino metas.

Pajamos už šį filmą buvo gerokai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Tiesa, jose filmas buvo rodomas daugiau kaip mėnesį. Beje, svarbu pabrėžti, kad „Vaiduoklis“ kitose Baltijos šalyse buvo išleistas dar kovo mėnesį. Tokia strategija ir ilgesnis nei dviejų savaičių filmo demonstravimo laikotarpis pasiteisino. Filmas Estijoje uždirbo 10 kartų daugiau nei Lietuvoje, o Latvijoje – per 30 kartų daugiau.

Kyla klausimas, ar tikrai Lietuvos žiūrovų skonis taip drastiškai skiriasi nuo Estijos bei Latvijos auditorijų polinkių. O gal vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį į filmų išleidimo laiką, trukmę ir kitas aplinkybes? Telieka tai atviras klausimas, nes siekiant pateikti griežtesnius apibendrinimus derėtų išsamiau paanalizuoti statistikos duomenis, taip pat pasirinkti ilgesnį laikotarpį ir filmų sąrašą. Vis dėlto jau dabar galime skelbti tvirtą išvadą, kad gegužę ir birželį filmų lankomumo rodikliai smarkiai krinta.

Rodos, daugelis Lietuvos kino teatrų vasarą neieško originalesnių programos sudarymo būdų, tiesiog tenkinasi populiariausių Holivudo produktų pasiūla. Tad šiuo metų laiku „arthauzo“ filmų reikėtų ieškoti su žiburiu, o radus – skubėti žiūrėti, kol jie dar rodomi. Kyla įspūdis, kad atėjus vasarai kino teatrai Lietuvoje tiesiog laukia šio sezono pabaigos, mėgina išgyventi, o užsidirbti siekia kitais metų sezonais.

Taip pat šiame IQ numeryje skaitykite:

Nomenklatūros pasiįvairinimas: judesiai Lietuvos socdemų Olimpe

Šeimos politika: lūžta ietys

„The Economist“: Ar Europos Sąjunga turi ateitį?

„The Economist“: Ar pelė ir klaviatūra konfliktuose – nauji ginklai?

Automobilio mokestis: „žalias” ar nereikalingas

Bedarbiai – kiek iš jų neturi darbo?

Būsto rinka: kaip atsikratysime balasto