Kaip ir kodėl gimė festivalis „MountainRock“?
Prieš tris metus, kai 2003-ųjų balandžio 30 dieną surengėme pirmąjį „MountainRock‘ą“, buvo labai prasta situacija su roko renginiais. Vyko arba metalo, arba folko renginiai, tačiau rokui, vienam populiariausių muzikos stilių pasaulyje, dėmesio Lietuvoje niekas nerodė.
Atsibodo groti tik klubuose, baruose, retkarčiais pasirodant studentiškuose renginiuose ar miesto šventėse. Norėjosi didesnio renginio, kuriame skambėtų tik gera muzika. Tuo metu jau buvome suorganizavę kelis renginius Kaune ir Vilniuje, kai pristatinėjome savo debiutinį albumą „Distorted“.
Taigi įgavome šiek tiek patirties ir pamatėme, kad roko renginių poreikis iš tiesų yra. Taip pamažu gimė idėja surengti roko festivalį. Renginių organizatoriais tapome tikrai ne iš gero gyvenimo (Red. - nusišypso).
Reikia paminėti, kad iki šiol didesnė dalis gyvos muzikos renginių pasižymi blogu garsu, kuris tiesiog žudo bent kiek sudėtingesnę muziką. Taigi stengiamės, kad „MountainRock“ festivalyje grotų tik geros grupės ir jų muzikai atsiskleisti padėtų kokybiškas garsas. Daug pastangų dedame, kad ketvirtajame festivalyje garso nepritrūktų.
Kokius muzikos stilius, kryptis apima šis festivalis?
Esame atviri visai gyvai grojamai gitarinei muzikai. Remiame kūrybiškas grupes ir autentišką roko muziką. Mums ne pakeliui su prodiuserių, verslininkų bei įvairių realybės šou sukurtais produktais. Festivalyje negali dalyvauti grupės, kurių nariai yra dalyvavę muzikiniuose realybės šou.
Kokie muzikantai, grupės dalyvaus šių metų festivalyje?
Labai džiaugiamės, kad šiemet pavyko surinkti tikrai aukšto muzikinio lygio naujosios kartos roko grupes – IR, „Xess“, „Brainers“, „SoundArcade“, „Mary Jane“. Triukšmą sukelti ketiname ir mes patys su muzikantais, kurie yra groję „Mountainside“.
Man pačiam bus labai įdomu pamatyti „Mary Jane“, kurie yra vadinami viena geriausių Latvijos gitarinės muzikos grupių. Pastarieji, kartu su sostinės komanda „IR“, pakeitė dėl savo vadybininkės kaltės negalėjusius Kaune groti latvius „Tribes Of The City“. „IR“ dar nėra Kaune groję didesniame renginyje, todėl galės pasitikrinti ar daug turi gerbėjų (Red. - šypsosi).
Smagu, kad visos šešios grupės yra lygiavertės, nėra aiškaus „headliner‘io“. Visi į renginį atėję klausytojai tikrai ras ką paklausyti ir galės įsigyti neseniai išleistus debiutinius „Brainers“ ir „SoundArcade“ albumus. Tikiuosi, kad už gerą kainą.
Ar planuojate organizuoti „MountainRock“ festivalį ir vėliau?
Gruodžio 8 dieną įvyksiantis festivalis bus jau ketvirtas. Tikimės, kad neaptingsime ir nepaskęsime kasdieninių darbų rutinoje ir jų surengsime dar ne vieną. Galiu išduoti, kad jau mąstome ir apie pusiau apvalų, penktąjį festivalį, kuris turėtų įvykti vasarop.
„MountainRock‘vol.4“ festivalyje bus paminėtas ir grupės „Mountainside“ veiklos dešimtmetis. Kokie jausmai apima artėjant momentui, kai reikės užpūsti žvakutes ant torto?
Nežinau ar bus tortas, tai gal žvakučių nereikės pūsti ir jokie jausmai nepaims? (Red. - šypsosi) Nieko naujo nepasakysiu – nesitiki, kad laikas taip greitai bėga. Kita vertus, jaučiame, kad grupė pereina į kažkokį naują etapą ar kokybinį lygį. Jaudina, kad pagaliau esame baigę savo naujo albumo muzikinę dalį ir ateinančių metų pirmaisiais mėnesiais klausytojai galės išgirsti antrąjį „Mountainside“ albumą.
Prie jo praleidome net tris metus. Buvo ne tik kūrybinių polėkių, bet ir daug pykčių, nesutarimų. Todėl labai džiaugiamės, kad jau viskas baigta ir galime susikaupti kitiems darbams bei galvoti apie naujas dainas.
Baiginėdami įrašą net nespėjome pastebėjome kaip greitai atėjo metų pabaiga. Supratome, kad nespėsime atskirai atšvęsti ir savo dešimtmečio, ir suorganizuoti festivalio, mat dar reikia rūpintis ir albumo leidyba, ir repetuoti, ir koncertuoti, ir netgi dirbti (Red. - šypsosi), todėl abu renginius sujungėme.
Ar tokiais momentais atsigręžiate į praeitį?
Kartais pagalvoju, kad būtų įdomu pamatyti iš šono save ir grupę įvairiais periodais. Kita vertus, smagu, kad dabar nebereikia galvoti apie tai, kada bus sekantis koncertas. Kai kurių grojimų dėl užimtumo ar kitų priežasčių net atsisakome. Anksčiau tokios prabangos sau nebūtume galėję leisti.
Kokius įvykius grupės istorijoje išskirtumėte kaip svarbiausius?
Pats svarbiausias įvykis – 1996 metais dabar jau nebeegzistuojančioje Kauno kavinėje „Gesta“ įvykęs pirmasis „Mountainside“ pasirodymas. Šią datą laikome savo gimtadieniu.
2000-ųjų pirmoje pusėje prie grupės prisijungė dabartinis būgnininkas Karolis ir pagaliau baigėsi mūsų vargai su keliems mėnesiams ar pusmečiui ateinančiais „dunduliais“. 2002 metais pasirodė „Mountainside“ debiutinis albumas „Distorted“, daina „Nepanikuok“ buvo įtraukta į rinkinį „Euro.lt“. Tais pačiais metais spalio 31 dienos jau irgi nebeegzistuojančiame Kauno bare „Orleanas“ debiutavo dabartinis vokalistas Darius. Nuo to laiko nusistovėjo nuolatinė grupės sudėtis, kuria koncertuojame ir įrašinėjame dainas bei vartojame alų iki šiol.
Aišku, atsimenu ir liūdnesnių akimirkų, kai buvome likę tik dviese su Ryčiu, boso gitaristu, berods 1998 metais. Noras groti buvo labai didelis, todėl dviese įrašėme tris dainas Kauno akademinio dramos teatro studijoje. Aš grojau gitara ir būgnais, o Rytis – bosu ir dainavo. Mums padėjo ir buvusi „F.A.K.S.“ vokalistė Indrė.
Ar koncerto metu bus dar kokių „gimtadieninių“ staigmenų gerbėjams? Jei taip, gal jau galite prasitarti?
Nesame grupė nuolat savo gerbėjus džiuginanti įvairiomis staigmenomis, tačiau daugeliui mūsų klausytojų gal bus įdomu pamatyti mus atliekančius dainas su muzikantais, įvairiu metu grojusiais „Mountainside“. Aš asmeniškai labiausiai noriu pagroti su mūsų pirmuoju vokalistu, dabartiniu „Nahash“ boso gitaristu Mariumi „Leku“.
Beje, nedaug kas ir žino, kad jis yra pirmasis „Mountainside“ dainininkas.
Trumpai pristatykite savo būsimą albumą. Jis turbūt irgi yra savotiška gimtadienio dovana klausytojams?
Albumas visų pirma bus dovana mums patiems, nes, kaip minėjau, jis kainavo mums visiems daug nervų, laiko ir kitų dalykų. Reiktų padėkoti Aivarui Stepukoniui, kuris mus ištempė iš aklavietės. Aivaras visas dainas suvedė ir padarė mastering‘ą. Daugiau žinių apie albumą – kitais metais. Dar galiu pasakyti, kad jame bus dešimt angliškų dainų ir keturios lietuviškos jų versijos.
Ką pasakytumėte žmonėms, kurie mano, jog tokia muzika neturi ateities?
Tiesą pasakius, neturėčiau ką pasakyti. Grupės groja, leidžia gerus albumus, gerbėjai eina į koncertus, perka įrašus. Ką dar galima pasakyti? Tik nervina, kai roko vardas naudojamas pačios primityviausios komercijos tikslu, siekiant parduoti, kas juokingiausia, pop muziką. Geriausias pavyzdys turbūt būtų „popsas užkniso juodai“.
