Dėmesio! Kolonoje dešinėje vyksta balsavimas. Pareikškite nuomonę, ar J. Milius pateks į konkurso finalą?
Dar dieną prieš pusfinalį generalinės repeticijos metu pamatėte, kad neįgyvendinta nemažai suplanuotų dalykų scenoje. Ar tai labai keičia pasirodymą?
Kadangi niekas be mūsų komandos narių nežino, kokie tie sumanymai, tai niekas ir nesupras, bet, iš tiesų, po antrosios repeticijos, kuri buvo su peržiūra, beveik niekas nebuvo įgyvendinta, ko mes prašėme.
Po pirmosios buvo įgyvendinta apie trisdešimt procentų, dabar – išvis nieko. Tačiau ne mums vieniems - ir Ukrainos, ir Moldovos, ir Bulgarijos, ir kitų šalių atstovams.
Visi nustebę ir pasipiktinę, kokio velnio mes ten einame, sakome, visi prašymai užrašomi dviem egzemplioriais ir pasirašomi, kad būtų įrodymas, vis tiek į tai neatsižvelgiama visiškai.
Keista, profesionalai, visgi, atrodo, daro...
Kokias tendencijas pastebėjai po pirmojo pusfinalio?
Šiemet, kaip aš ir labai tikėjausi, žiūrovai galbūt nebenori šou, cirko, o dainos. Bent jau iš pirmojo pusfinalio į finalą pateko tikrai dainuojantys žmonės. Jeigu taip ir toliau – labai gerai, nes ir aš nedarau jokio šou ar parodijos.
Ką pamatysime per antrąjį pusfinalį, kokie tavo varžovai?
Nemažai yra greitų bumčikų, na vieninteliai latviai vaidina piratus. Antras pogrupis, manau, šiek tiek rimtesnis, gal net stipresnis už pirmą.
Kokie tavo favoritai šių metų „Eurovizijoje“?
Suomiai, nes man rokas prie širdies, Azerbaidžano, Izraelio atstovų pasirodymai patinka. Iš mano pogrupio – turkai, grojantys lengvą rokelį.
Šiemet „Eurovizijos“ konkurse nemažai girdime roko, o juk tu taip pat galėjai čia atvykti su savo grupe... Aišku, tada aš jausčiausi geriausiai, bet Lietuvoje būtų žymiai sudėtingiau čia patekti, nes dauguma lietuvių nelabai supranta ir klausosi tokios muzikos. Vis tiek „Eurovizija“ – išskirtinio, netradicinio popso konkursas.
Ar čia atvykęs nepasigailėjai, kad nedarai scenoje šou?
Kaip tik pastebėjau, kad mano daina labai išsiskiria tuo, kad tai – rimta istorija. Visi prieš mane šoka, viskas faina ir gražu, atidirbę scenoje. O mano pasirodymas išsiskiria – ne šou, ne eilinis pasirodymas, kur daug žmonių.
Nesigailiu ir kaip tik manau – gal pasiseks, gal pataikėm. Pasižiūrėsime...
Taip pat nedarote ir lietuvių prisistatymo vakarėlio, mažai vaikštai į vietinius pobūvius ir juose nedainuoji, kaip daugelis. Viską darai kitaip...
Dalis jų dvelkia pompastika, o kita dalis – smagi, bet nemanau, kad tai turi daug įtakos žiūrovams prie televizorių, kurie balsuos tų vakarėlių net nematę.
Pusfinalyje pasirodysi po didžiulį šou surengsiančios A. Lorak, kaip vertini šį kontrastą?
Aišku, kad gerai, nes keturios dainos prieš mane – greitesnės, paprastesnės, o mano – baladė, ne paprasta dainelė su daug kartų pasikartojančiu priedainiu.
Po generalinės repeticijos pasakėme – labai geras šis kontrastas, nes įsimeni dainą pakankamai, kad dalį albanės užgožia. To mes ir norėjome (nusišypso).
Ar jauti didelę atsakomybę dėl „Eurovizijos“ prieš lietuvius, juk dažnai mėgstama atlikėjus pašiepti, nuteisti...
Į šį konkursą žiūriu labiau kaip į iššūkį sau. Atsakomybę. Manau, kad lietuviams senai metas išaugti iš požiūrio – „Eurovizija“ – kaip liga. Visi keikia, nemėgsta, nuolatos bamba ir yra nepatenkinti, nesvarbu, ką išsirinktų, bet vis tiek kasmet laukia ir žiūri.
Jeigu tau nepatinka, tai nežiūrėk, nesinervink ir nelauk kasmet.
Daugelis dalyvaujančių užsienio šalių turi kitokį požiūrį, pavyzdžiui Bosnija ir Hercegovina net nedaro tokių viešų atrankų, finalų, kaip pas mus. Yra kažkoks konkursėlis ir komisija išrenka kandidatą.
Žmonėms tai yra toks pats konkursas kaip kokie duetai, dainų dešimtukai, tik didesniu mastu. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, garsioje britpopo scenoje šis konkursas yra niekinis.
Jis visiškai nesureikšmintas ir jie siunčia visai nežinomus žmones. Na, Lietuva, aišku, maža šalis ir visi nori, kad lietuvaičiai nuskintų kuo daugiau laurų ir būtų žinomesni, jog galėtų didžiuotis vieni kitais.
Gali ant manęs pykti ar nepykti, aš į šį konkursą žiūriu paprasčiau. Iš esmės tai yra iššūkis pačiam man, patirtis. Visa tai, ką aš iš to konkurso gausiu, sorry, bet bus ne Lietuvai, o man.
Bet jeigu nelaimėsi...
Būtų apmaudu, nes darbo ir laiko įdėta nemažai, paaukota šiam konkursui daug, vietoj kurio, pavyzdžiui, galima buvo vykti kažkur kitur.
Noriu patekti, bet jeigu nepasisektų, naudos vis tiek labai daug gavau. Šiaip tai norėtųsi...
Kokia daina turėtų laimėti „Euroviziją“, kad būtų mažiau apmaudu?
Man būtų džiugu, jeigu laimėtų tikrai gera daina. Kadangi tokia tendencija yra, kaip rodo pirmasis pusfinalis, tuo ir džiaugiuosi. Būtų smagu, kad vėl laimėtų rokas. Taip, negaliu neigti, būčiau visomis keturiomis už ir džiaugčiausi.
Ar kitais metais jau bandytum laimėti jau dainuodamas roko dainą?
Nemanau, kad aš dalyvaučiau „Eurovizijoje“. Pabandei ir užtenka. Tikrai nesirgsiu ta lietuvaičių liga, nesirgau ir nesiruošiu. Tai yra išbandymas, kurį prisiminsiu visą gyvenimą, nes būsiu pasižymėjęs kryžiuką 2008 (nusijuokia).
Antrojo pusfinalio generalinės repeticijos akimirkos:
