„Geras jausmas, nes aš jau galvojau, kad nebebus laiko, kada pirkti suvenyrus“, - paklaustas, kaip jaučiasi, atsakė jis.
Nors dainininkas atrodė nenuliūdęs ir vis dar taip pat pasitikintis savimi, vis tik, prisipažino jaučiantis gailestį, jog nebegalės dar kartą atstovauti savo šaliai ir vėl išeiti su Lietuvos vėliava.
„Bet velniai nematė“, - vėl save ramino jis.
Nors dizainerė Eglė Babilaitė-Sitas, kūrusi atlikėjui žiedus, atsakė, kad padovanos vieną iš jų, jeigu Jeronimas laimės, ji persigalvojo. „Ką gi, ne dėl „Eurovizijos“ jie, dėl tavęs“, - jos žodžius atkartojo J. Milius.
Guodžia pralaimėjusius
J. Milius iškart po pasirodymo kalbėjo, jog padarė 90 proc. to, ką galėjo. „Ką išrinko, tą išrinko, juk žiūrovai renkasi, o aš ką?“, - žavios šypsenos neslėpė į finalą nepatekęs atlikėjas.
Nors šių metų „Eurovizijos“ organizatoriai įgyvendino tik trisdešimt procentų lietuvių planuoto pasirodymo, J. Milius nebuvo linkęs nieko kaltinti.
„Tiesiog daina yra tokia, kokia yra, ir aš ją atlikau taip, kaip įsivaizdavau. Jeigu žiūrovai jos nepasirinko, ką padarysi. Tai yra loterija. Aš geros nuotaikos, nu nepykit...“, - kalbėjo jis.
Jeronimas kol kas pirmąjį vakarą nespėjo pasveikinti nei vieno finalininko, tačiau į guodėjo vaidmenį teko įsijausti: „Jiems sakau, ko čia liūdėti? Čia gi konkursas, niekas nemirė, tiesa? Namo nepralošei, darbą turi, šeimą – taip pat“.
Atsiprašinėjo lietuvių
J. Milius nesijautė labai nusivylęs, nors kiek anksčiau ir yra save pavadinęs maksimalistu: „Nesakau, kad esu labai patenkintas, bet patenkintas... Jeigu kažką virpino daina, tai manau, kad savo tikslą iš dalies pasiekiau. Aš nesu labai blogos nuotaikos, į tai žiūriu paprasčiau. Ką man dabar sėdėti, liūdėti? Nepykit, bet ne“.
Paklaustas, ar nebijo kritiškų lietuvių reakcijos, atsakė, kad ne, o užbėgant tam už akių, mokytojas Povilas Meškėla tikino tam paruošęs dvi šakes.
„Mes visą drebiamą mėšlą barstysime po pievas“, - juokėsi jis.
Roko miuziklą dar išgirsime
Šį pasirodymą Jeronimas vertina kaip gerą patirtį, kuri, anot jo, „geras spyris į užpakalį judėti toliau“.
„Buvo įtampa, jauduliukas... Geras patyrimas – persilaužti per save ir nulipus nuo scenos jausti tą adrenaliną, nueinantį per visą kūną, nes tikrai didelė auditorija, skaičiuojant televizijos žiūrovus, gal didžiausia per visą gyvenimą“, - atlikėjui liko tik prisiminimai.
Nors Lietuvos atstovas džiaugiasi, kad galės sugrįžti prie savo muzikos, o pirmasis koncertas jo laukia jau sekmadienį, jis neketina pamiršti ir miuziklo žanro. Jeronimas prasitarė, kad jau dabar turi įvairių pasiūlymų, tik apie juos dar anksti kalbėti.
Atidarys taupytą lietuvišką alų
Paklaustas, ką dar dvi dienas veiks Belgrade, Jeronimas džiaugėsi: „Jau galvojau, kad suvenyrams laiko visiškai nebėra – vien repeticijos, repeticijos... Tai puiku – turėsiu laiko po miestą pavažinėti. Visi tą darė, o aš turėjau tai išsimiegoti, tai važiuoti repetuoti, tai pasportuoti“.
„Šiandien mes pagaliau atsidarysime šešis butelius lietuviško alaus, kuriuos taupėme taip ilgai ir viskas. Atostogos prasidėjo...“, - juokėsi jis.
J. Milius pasidžiaugė, kad Belgrade puikiai leidžia laiką be Lietuvos žurnalistų, kurie jį labiau atakavo nei užsienio žiniasklaida. „Ramybė be jūsų, kolegos“, - juokėsi jis.
Žvilgsnis į antrojo pusfinalio užkulisius:
