Specialiai su DELFI savo patirtimi, mintimis ir grupės planais pasidalino grupės bosistas Mike'as Millsas. Iškart po pietų redakcijoje sulaukiame skambučio iš Dublino. Jo vadybininkas informuoja – su jumis pasirengęs kalbėti vienas garsiausių roko gitaristų. Ragelyje išgirstame draugišką gruodžio 17 dieną savo 50 metų jubiliejų švęsiančio muzikanto balsą.

Šiek tiek sugrįškime prie grupės ištakų, kurios veda į ankstyvuosius 70-tuosius, kai mūsų pašnekovas M. Millsas, studijuodamas Džordžijos valstijos koledže, sutinka Peterį Bucką, grupės lyderį Michaelą Stipe'ą ir Billą Berry. Po sėkmingų repeticijų kartu, jie nusprendžia mesti koledžą ir imtis naujos veiklos – padovanoti pasauliui grupę, pavadintą „R.E.M.“.

Visame pasaulyje išgarsėsiantis grupės pavadinimas tąkart buvo sugalvotas tiesiog duriant pirštu į žodyną.

Po septyniolikos metų grupę paliko Billas Berry, tačiau kiti grupės nariai iki šiol sėkmingai laikosi topų viršūnėse ir yra viena iš populiariausių roko grupių pasaulyje.

Save palaimintuoju vadinantis M. Millsas atskleidžia, kaip pavojinga atsispirti sėkmės pagundoms, ką reiškia, kai jų kuriamos dainos priverčia žmones verkti ir kokį pasirodymą mes išvysime Lietuvoje. Specialiai DELFI skaitytojams – nuoširdus pokalbis.

– Esate grojęs daugybėje šalių, kai kuriose gerbėjai jau gali palyginti vieną šou su kitu. Koks jausmas groti pirmą kartą Lietuvoje?

– Tai – nepakartojamas jausmas! Susitinki su naujais fanais, žmonės labai laukia ir mėgaujasi šou, o mums patinka keliauti bei išvysti naujas šalis. Tikrai liksime Vilniuje nakčiai ir po koncerto vyksime apsižvalgyti po miestą.

– Esate koncertavęs begalę kartų. Kuo šis turas, pristatantis albumą „Accelerate“, jums ypatingas?

– Geras klausimas. Žinote, kiekvienas turas geras tam tikra prasme, sunku tiksliai apibrėžti. Šis – linksmas, nes mes grojame labai gerai, dainos be galo greitos ir skambios – tarsi roko šou. Tai suteikia gerų pojūčių.

– Albume „Accelerate“ girdime daugiau gitaros garsų, dainos – griežtesnės. Juk tai – nemaži pokyčiai...

– Didelis džiaugsmas kurti grupėje, kurioje, bėgant laikui, gali daryti skirtingus dalykus. Įrašinėdami šį albumą, supratome, kad laikas daugiau groti gitaromis ir rašyti labai trumpas, greitas dainas. Taip mes ir padarėme. Kartais smagu groti daugiau klavišiniais ir rašyti lėtesnes, gražias dainas. Tačiau šiuo metu mes nusprendėme groti greitai ir garsiai (nusijuokia).

– Vadinasi, šis laikotarpis – dedikuotas gitarai?

– Tikrai taip, būtent gitarai! (nusijuokia)

– Esate pasakęs, kad jūsų sėkmės paslaptis – daugybė turų, koncertų, susitikimai su savo gerbėjais? Iš kur semiatės energijos? Juk kaskart žiūrovai jus nori pamatyti puikios formos.

– Turi būti tam gimęs... Vieni žmonės gimę daryti vieną, kiti – kitą darbą. Manau, kad groti rokenrolą žmonėms, dovanoti šou – įaugę į mūsų kraują. Sunku pasirodyti kas vakarą, tačiau tuo pačiu - labai malonu. Mes rūpinamės savimi, kad būtume geros formos. Kas kartą koncerte stengiamės įdėti visą savo sielą. Sunku, bet mes išties mėgaujamės tuo, ką darome. Tai – mūsų gyvenimas...

– Jūsų muzika daro didelę įtaką klausytojams. Koks jausmas tai žinoti?

– Aš prisimenu, kiek daug man reiškė muzika, kai dar buvau mažas ir galiu palyginti, kokią ji įtaką daro, kai jos klausausi dabar. Ji – didžiulė mano gyvenimo dalis, todėl man neapsakoma garbė būti žmonių dalimi ir paliesti jų jausmus. Nuostabu, kai žmones gali padaryti laimingais...

– Kokios dainos daro įtaką jums?

– O, Dieve! (nusijuokia) Man patinka daug kas – dainos, kurias girdžiu per radiją. Jos man labai svarbios. Dalykai, kuriuos atrandu diskų parduotuvėlėse. Kūriniai, kuriuos grodavo tėvas prieš man einant miegoti... Visi šie dalykai mane labai jaudina...

– Kai kurios jūsų dainos priverčia žmones verkti. Ar jūs kada nors nubraukiate ašarą, klausydamas kokį nors kūrinį?

– Be abejo, muzika tikrai verčia mane verkti. Dažniausiai tokią įtaką daro klasikinė muzika...

– Ar kada nors verkėte grodamas savo kūrinį?

– (garsiai nusijuokia)... Tiktai kai pridarau klaidų (juokiasi)!

Na, stengiamės jų nedaryti, bet kartais pasitaiko...

– Kaip apibūdintumėte išsireiškimą „gera daina“? Kokia jums yra gera daina?

– Hmmm... (atsidūsta)... Tai – tik jausmas. Kai klausaisi dainos ir ji skamba galingai, jaudina, paliečia tavo emocijas – ji man yra gera daina.

– Gal galite įvardinti „geriausia dainą“, kurią esate parašęs?

– Oooo.. Negalėčiau išskirti vienos, nes „R.E.M.“ esame labai stiprūs vienoje srityje – kuriame geras dainas. Mes parašėme labai labai daug gerų kūrinių ir daugelį jų aš myliu. Taigi, labai sunku išrinkti tik vieną...

– Ar kada nors pavargstate nuo savo dainų?

– Jeigu yra daina, nuo kurios mes pavargstame, mes jo negrojame. Jeigu nori kūrinį atlikti gyvai, turi tai padaryti aistringai ir įtaigiai. Kai to nejaučiame, mes jos nebegrojame.

– Jūsų archyve – daugybė nuostabių kūrinių. Ar kai kurie iš jų neužsimiršta?

– Prieš turą visuomet repetuojame. Po vieno karto sugrįžta visi prisiminimai, susiję su ta daina. O žodžių dažniausiai nepamirštu (nusijuokia).

– Teko skaityti, jog visi „R.E.M“ nariai – užsispyrusios asmenybės. Kaip jums pavyksta kartu dirbti?

– To paslaptis – pagarba. Pirmiausia mes esame labai geri draugai, gerbiantys vienas kitą. Kai kas nors turi idėją, aš galiu nepritarti, tačiau gerbiu asmenį, kuris ją sugalvojo ir turiu eiti į kompromisus.

– Ką pasakytumėte jaunam žmogui, svajojančiam tapti tokia roko žvaigžde, kaip jūs? Ar sunkus šis kelias?

– Jeigu tu pradedi eiti muziko keliu dėl to, kad taptum garsia žvaigžde, greičiausiai jis blogas... Ir jeigu tu groji dėl to, kad tau beprotiškai patinka groti, tai – puiki priežastis. Visuomet sakau, ką benorėtum daryti, daryk tai, ką siūlo širdis, kas tau mieliausia. Gali išklausyti kito žmogaus pasiūlymų, tačiau jeigu jauti, kad jie abejotini - nedaryk to.

– Ar visos jūsų muzikinės svajonės išsipildė

– Karjeroje mus lydėjo didžiulė sėkmė – susipažinau su Nelsonu Mandela, grojau su Mia Joung, mes - palaiminti Dievo...

– Ar įsivaizduojate, kuo būtumėte, jeigu Dievas jūsų nebūtų taip palaiminęs ir būtumėte pasukęs ne muzikanto keliu?

– Net neįsivaizduoju, nes esu niekam tikęs visose kitose srityse (nusijuokia). Gerai groju ir tai – vienintelis dalykas, ką aš tikrai moku.

– Kaip populiarumas keičia žmones? Ar jis labai pakeitė jus?

– Buvome labai atsargūs ir stengėmės, kad sėkmė mūsų per daug nekeistų. Ji gali... Ji gali būti labai pavojinga, bet mes stengėmės būti nuo to atokiau ir buvome labai atsargūs, kad ji nesujauktų mūsų gyvenimų.

– Žinau, kad be darbo „R.E.M“ jūs turite ir kitų projektų...

– Taip, mes visi darome skirtingus dalykus atskirai, ne kaip grupės nariai, o tai – labai sveika. Nesinori savęs apriboti tik vienu dalyku. Šiuo metu mes susikoncentravę ties turu. Kita vertus, praėjusį vakarą aš grojau su savo draugu Robynu Hitchcocku. Turėjome didžiulį jam session vakarą (nusijuokia).

– Kokios atostogos jūsų laukia, kai grįšite iš šio turo?

– Stengiamės rūpintis vienas kitu turo metu, bet kai jis baigsis, taip, greičiausiai liksiu namuose kelias savaites nieko iš viso nedarysiu.

– Taigi, ką žadate Lietuvos publikai per pirmąjį koncertą mūsų šalyje

– Kiekvieną koncertą mes keičiame setlistą, todėl koks jis bebūtų, bus pritaikytas Lietuvos publikai. Greičiausiai neišgirsite „Everybody Hurts“, kurį grojame labai retai, tačiau pažadu daugybę kitų hitų.

Fotoreportaže - įspūdžiai iš „R.E.M." turo Europoje:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją