Nuo lapkričio 10-osios, UAB „Hesona“ grybų verslą jis atidavė į savo dviejų dukterų ir žentų rankas. „Tegul jaunimas dirba. Visų gyvenimo pinigų juk nesurinksi. Sau pasilieku tik Grūto parką ir poilsiavietę. Reikia pagaliau pagyventi ir savo malonumui“, - šypsosi V.Malinauskas, nuo šiol žadantis dar daugiau laiko skirti žvejybai.
Rekordas – spiningu
„Kuris gi nesvajoja sugauti savo gyvenimo žuvies?“, - nusijuokia aistringas žvejas, paklaustas, kokio gi tikslo galima tikėtis valandų valandas priekyje savęs į vandenį įbedus meškerykotį?
V.Malinauskas iš Ispanijos grįžo pakilios nuotaikos – didžiausią savo gyvenimo žuvį Grūto parko įkūrėjas ištraukė spiningu po keturias valandas trukusio galynėjimosi vandenyje.
„Pagavau tą šamą nuo pakrantės. Jis mane nutempė kokį puskilometrį upe. Po keturių valandų kovos, parvarytas į krantą, šamas pagaliau pasidavė. Ištraukėme jį kartu su pagalbininku“, - rodo nuotraukas, įamžinusias visą šios žvejybos eigą. Rekordinio dydžio šamą V.Malinauskas ištraukė spiningu, pintu 0,45 mm storio valu ir raudonos spalvos masalu – gumomis, imituojančiomis žuvytę.
Žvejojo ir moterys
Apie Ispanijoje, 100 kilometrų nuo Barselonos, tekančią Segrės upę ir joje veisiamus šamus V.Malinauskas sužinojo, perskaitęs turistinę informaciją spaudoje. Dėl žvejybos aplankęs ne vieną pasaulio šalį, Grūto parko įkūrėjas susigundė išbandyti ranką ir šiuose Ispanijos vandenyse.
Ta proga V.Malinauskas specialiai pakoregavo spalio pabaigoje planuotą verslo kelionę į Vokietiją. Čia atlikęs numatytus darbus, jis su šeima pasuko Ispanijos pusėn. Visą savaitę, praleistą prie Segrės upės, V.Malinauskas nesiskyrė su spiningu.
Ar toks poilsis neapkarto moteriškajai kompanijos daliai? „Vieną pusdienį buvo išlėkusios pasižvalgyti po miestus. Bet jau kai paėmė į rankas meškeres, niekas daugiau nerūpėjo – ten gi neįmanoma ko nors nepagauti. O kai sekasi, paima toks azartas! Nesvarbu, kad mums ten draugiją krante palaikė spiečiai įkyrių musių. Segrėje karaliaujantys šamai tokio įspūdingo dydžio, kad gali pamiršti viską aplinkui“, - nusijuokė, prisiminęs žmonos Birutės žvejybą.
Suvalkietiški įpročiai
Ispanai, Segrėje pradėję veisti šamus, šią upę pavertė pelningu turistiniu jauku. Pašamauti čia suvažiuoja žvejai iš viso pasaulio. Segrės vanduo taip patiko naujakuriams, kad šamai sugebėjo išnaikinti kone visas žuvis ir dabar čia karaliauja vieni su sezanais (laukiniais karpiais). Už žvejybos parą reikia mokėti 3,5 euro, o sugautus laimikius žvejai gali išsivežti nemokamai. „Gal ispanai taip kovoja su šamų, išnaikinusių upės fauną, perprodukcija?“ – svarsto pašnekovas.
Paklaustas, ką darė su laimikiu, ištrauktu į krantą, V.Malinauskas atsakė nė nemirktelėjęs: „Kaip tai ką? Susikroviau į mašiną ir parsivežiau namo. Aš gi suvalkietis“.
Didžiausios žuvies rekordas priklauso vienam anglui, iš Segrės ištraukusiam 130 kilogramų šamą. V.Malinausko laimikis savo dydžiu užima antrąją vietą.
Išlaidos irgi įspūdingos
Grūto parko įkūrėjas jau seniai po pasaulį keliauja ne tiek pasigrožėti architektūrinėmis vertybėmis ar egzotiška gamta, kiek išbandyti žuvingiausias planetos vietas. Suomija, Norvegija, Švedija, Rusija, Italija, Vokietija – šiuos kraštus Grūto parko įkūrėjas išmaišė, genamas savo pomėgio žvejoti.
V.Malinauskas atvirauja, kad pomėgis žvejoti – brangus malonumas. „Jeigu moterys kosmetikai išlaidautų tiek, kiek aš žvejybai, turbūt ir jų ausų nesimatytų per tuos dažus“, - nusijuokė, paklaustas, ar vyriškos silpnybės kainuoja brangiau už moteriškas. „Kai paskaičiuoju, kiek išleista toms žuvims, - tikriausiai pigiau užsisakyti kartą per savaitę iš Klaipėdos mašiną gyvos žuvies. Aš gi parko kavinę pats žuvim aprūpinu“, - apie savo pomėgį pasakoja V.Malinauskas.
Žvejybai jis įsigijo specialią mašiną su šaldytuvu, ir be šios transporto priemonės dabar V.Malinauskas neįsivaizduoja savo kelionių po žuvingiausius pasaulio kraštus. Malinauskų „namas ant ratų“ šaldytuve į Druskininkus iš Ispanijos pargabeno ir gabalais supjaustytą šamą rekordininką. „Rūkysiu žuvį. O dėl galvos – reikės tartis su Tado Ivanausko muziejumi, gal padarys iškamšą?“, - taip savo laimikį žada panaudoti V.Malinauskas.
Rekordu užkrėtė draugus
Žinia apie 114 kilogramų sveriantį Grūto parko įkūrėjo laimikį netruko apskrieti jo draugus ir bendraminčius.
„Neseniai kalbėjausi su A.Valinsku. Jis šamų gaudyti buvo nuvažiavęs prie Volgos, bet ten jie menki konkurentai Ispanijos galiūnams. Susitarėme, kad pavasarį važiuosim prie Segrės šamauti kartu. Matyt, pavasariop Ispanijos link patrauks mūsų graži kompanija: ne vienas jau užsidegė ten nuvažiuoti. Bet pirmiausiai reikės dar aplankyti Norvegiją, o grįžus iš ten – sukti vairą į Ispaniją“, - V.Malinauskas jau susiplanavęs artimiausio pusmečio žvejybinį maršrutą.
Norvegija, vadinama žvejų meka, V.Malinauską ne pirmus metus traukia savo turtingais vandenimis.
„Čia meti spiningą ir nežinai, ką ištrauksi. O Ispanijoje aišku kaip dieną – pagausi šamą, klausimas tik kokio dydžio“, - tikina pašnekovas. Pagavęs jis atgal į vandenį paleidžia tik mažas žuvis. Anot jo, vargu ar labai humaniška išleisti atgal žuvis su kabliuko išdraskytais viduriais. „Tik maža dalis jų išgyvens, o kitos juk pasmerktos ilgai kančiai. Nesuprantu tų žvejų, kurie sugavę žuvį, sviedžia ją į krūmus ir vėl sėdasi su meškere. Aš visada pasirūpinu ištraukta žuvimi – jei maža, paleidžiu, o kitas visada sutvarkau ir dedu į šaldytuvą“, - pašnekovas tikina nemėgstantis tik vieno – žvejoti privačiuose vandenyse. „Kad man atėjęs kas reikštų pretenzijas ir gadintų nuotaiką? Ne, į privačias zonas aš nevažiuoju“, - nukerta V.Malinauskas.
Nusipirkęs katerį, Grūto parko įkūrėjas juo žvejoja Baltijos jūroje. „Šįmet iš ten grįžau su 200 kilogramų silkių“, - pasakoja skanius žuvies patiekalus mokantis pagaminti V.Malinauskas.
Žvejoja nuo mažens
V.Malinauskas žvejoja nuo mažens. Skirtumas tik tas, kad vaikystėje žuvys jį dar ir išmaitindavo. „Kai buvau mažas, eidavom gaudyti karosų tokiom didelėm sietkom. Ta žvejyba, mums, pypliams, buvo kaip ir biznis: už vieną kilogramą karosų gaudavom 5 kapeikas. O už 10 kilogramų išeidavo dvi bandelės ir stiklinė arbatos“, - prisimena pašnekovas.
V.Malinauskas juokiasi, kad žvejyba pagaliau „susirgo“ ir sūnus Ričardas, iki šiol kategoriškai teigęs, kad laiko meškerėms jis tikrai nešvaistys. „Kai pernai mano pramintais keliais nuvažiavo su draugais į Norvegiją, suprato, ką reiškia tikra žvejyba. Taigi nuo šiol turiu tikrą žveją bendramintį ir namuose“, - šypsosi V.Malinauskas.
Ar atsisveikinimas su grybų verslu nepavirs nesibaigiančia žvejybine ekspedicija? Grūto parko įkūrėjas tikina, kad laiko užteks ir dar vieno muziejaus statybai, gyvūnijos bei augmenijos pažinimo zonai išplėsti. „Matau, kiek daug atžalų su tėvais atvažiuoja į Grūto parką. Norisi, kad jie čia rastų įdomių ir naudingų pažintinių užsiėmimų“,- savo planais dalijosi V. Malinauskas.