Operos legendos laidotuvių ceremonija numatyta šeštadienį 15.00 val.
Tuo tarpu muzikos pasaulis gedi didžiojo genijaus, pabrėždamas, kad L.Pavarotti niekada nebus pamirštas.
"Šiandien visas pasaulis girdi jo balsą per visas radijo ir televizijos stotis. Ir tai tęsis. Tai yra jo testamentas. Jis niekada nenutils", - ketvirtadienį sakė dirigentas Zubinas Mehta.
Jis dirigavo L.Pavarotti suburtiems "trims tenorams", tarp kurių buvo ir Placido Domingo bei Jose Carreras.
P.Domingo Los Andžele paskelbtame pareiškime rašė: "Aš visada stebėjausi šituo Dievo duotu jo balso grožiu (...). Jis prisiminimuose visada liks tikrai ypatingu menininku klasikinės muzikos analuose".
J.Carrero teigimu, L.Pavarotti yra "vienas svarbiausių visų laikų tenorų". Kartu jis pabrėžė jį buvus "nuostabiu draugu".
L.Pavarotti padėjęs jam labai sunkiu metu, kai jis sirgęs leukemija. J.Carreras sakė tikėjęsis stebuklo, tikėjęs, kad L.Pavarotti dar kelerius metus gyvens, "deja, taip neįvyko".
Popžvaigždė Eltonas Johnas, su kuriuo L.Pavarotti 1996-aisiais sudainavo duetu "Live Like Horses", sakė, kad tenoro mirtis yra "liūdna diena muzikai ir liūdna diena pasauliui".
Svajojo apie futbolininko karjerą
L. Pavarotti gimė 1935 metų spalio 12 dieną šiaurės Italijos Modenos mieste. Jo šeima gyveno ne itin pasiturimai – keturiems asmenims reikėjo išsitekti dviejų kambarių bute, tačiau tenoras vaikystę visuomet prisimindavo su džiaugsmu. Tėvas Fernanto buvo kepėjas – nors turėjo neblogą balsą, dėl nervingumo atsisakė dainininko karjeros. Mama Adele dirbo cigarų fabrike. Antrasis pasaulinis karas privertė Pavarotti šeimą persikelti į netolimą kaimą, kur išsinuomavo kambarį.
Pirmąja pažintimi su muzika mažajam Luciano tapo tėčio plokštelės, dažniausiai – tuo metu populiarių tenorų įrašai. Devynmetis ir pats pradėjo dainuoti su tėčiu vietos bažnyčios chore. Berniukas vaikystėje taip pat itin domėjosi sportu, daugiausia futbolu. Baigęs mokyklą jis net galvojo apie futbolininko karjerą, tačiau motina privertė sūnų pasirinkti mokytojo profesiją. Luciano porą metų net dėstė pradinėje mokykloje, tačiau galiausiai viršų paėmė potraukis muzikai.
Abejodamas galimybe pragyventi iš muzikos, tėvas vaikiną įspėjo suteiksiąs stogą virš galvos tik iki jam sukaks 30. Luciano, sulaukęs 19 metų, pradėjo mokytis Modenoje pas vieną profesionalų tenorą Arrigo Pola. Šis, žinodamas apie prastą finansinę Pavarotti padėtį, sutiko neimti užmokesčio. Mokytojui persikėlus į Japoniją, vaikinas patirties semdavosi Ettore Campogalliani pamokose.
Norėdamas užsidirbti pragyvenimui, Luciano truputį mokytojavo, vėliau tapo draudimo agentu.
Pirmieji šešeri mokslų metai apčiuopiamų rezultatų nedavė – vaikinas surengė keletą nemokamų pasirodymų nedideliuose miesteliuose. Ant balso stygų atsiradus gumbeliui, jis net buvo nusprendęs mesti dainavimą. Tačiau netrukus gumbelis išnyko, o Luciano tokių savo planų atsisakė.
Iš operos scenos – į atviras aikštes
Operos scenoje jaunasis tenoras debiutavo 1961-aisiais Rudolfo role “Bohemoje”. 1966-aisiais jis užkopė į Kovent Gardeno sceną Londone, dar po dvejų metų pasirodė JAV Didžiojoje Majamio operoje. Didysis triumfas už Atlanto tenoro laukė 1972 metų vasario 17 dieną, kai Niujorko Metropoliteno operoje dainuodamas Gaetano Donizetti komiškoje operoje “Režimo dukra” jis devynis kartus be didesnių pastangų išdainavo itin aukštą natą – vadinamąją C5. Įsiaudrinusi publika po to kvietė L. Pavarotti nusilenkti 17 kartų.
Nuo tada tenoras pradėjo nuolat dalyvauti pasirodymuose per televiziją. L. Pavarotti yra laimėjęs ne vieną “Grammy” apdovanojimą, jo albumai yra tapę auksiniais ir platininiais.
Devintojo dešimtmečio pradžioje atlikėjas pradėjo rengti tarptautinį Pavarotti vokalo konkursą. Jis nesididžiuodamas kartu su šio konkurso nugalėtojais – jaunais dainininkais atlikdavo kūrinius iš įvairių operų. Švęsdamas 25-ąsias savo buvimo scenoje metines, tenoras antrojo konkurso nugalėtojus nusivežė į Kiniją, kur surengė pirmąjį koncertą 10 tūkst. žmonių miniai Didžiojoje liaudies salėje ir vėl sulaukė stovinčios publikos ovacijų už devynias C5.
Plataus tarptautinio pripažinimo L. Pavarotti sulaukė 1990 metais, kai jo atliekama arija “Nessun Dorma” iš Giacomo Puccini operos “Turandot” tapo Italijoje vykusio Pasaulio futbolo čempionato himnu. Ši arija tapo pophitu ir savotišku tenoro prekės ženklu.
Po to sekė Trijų tenorų – L. Pavarotti, Plácido Domingo ir José Carreras – pasirodymas prieš futbolo čempionato finalą Romoje. Šio koncerto įrašas tapo visų laikų perkamiausiu klasikinės muzikos albumu.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje L. Pavarotti surengė daugybę koncertų atvirose erdvėse. Jo pasirodymas Londono Haid parke, sulaukęs 150 tūkst. žiūrovų ir transliuotas per televiziją, buvo pirmasis šiame parke, kuriame skambėjo klasikinė muzika. Koncertas Niujorko Centriniame parke sutraukė dar daugiau – 500 tūkst. žmonių auditoriją, o milijonai žiūrėjo per televiziją. L. Pavarotti dainavo ir prie Eifelio bokšto, o su P. Domingo ir J. Carreras pasirodė dar trijuose pasaulio futbolo čempionatuose.
Ir dievintas, ir kritikuotas
Sėkminga tenoro karjera neapsiėjo be kai kurių nesklandumų. Dėl dažnai atšaukiamų pasirodymų jis pelnė atsisakymų karaliaus titulą. Per aštuonerius metus atšaukęs 26 iš 41 suplanuoto pasirodymo Čikagos operoje, L. Pavarotti užsitraukė operos direktoriaus nemalonę – šis pažadėjo, kol bus gyvas, niekada neįsileisti tenoro.
Gimtojoje Modenoje dainininkas pradėjo rengti kasmetinius labdaros koncertus “Pavarotti ir draugai”. Jų metu žinomi dainininkai yra rinkę pinigų Bosnijai, Gvatemalai, Kosovui, per karus nukentėjusiems vaikams, Irakui.
Būdamas geras princesės Dianos bičiulis, L. Pavarotti buvo pakviestas dainuoti jos laidotuvėse, tačiau atsisakė, pasiteisinęs, kad apimtas gedulo negalės tinkamai atlikti kūrinių.
1998 metų gruodžio 12 dieną tenoras buvo pirmasis ir kol kas vienintelis, kartu su Vanessa Williams dainavęs laidoje “Saturday Night Live”. Tais metais jis buvo apdovanotas “Grammy” Legendos statulėle, teikiama tik itin ypatingais atvejais.
2002-aisiais tenoras nutraukė beveik keturis dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą su vadybininku Herbertu Breslinu. Šis vėliau išleido knygą “Karalius ir aš”, kurioje kritikavo L. Pavarotti vaidybą operoje, gebėjimą skaityti natas ir išmokti savo vaidmenis. Tenoras paneigė nemokantis skaityti natų, nors pripažino turintis kai kurių sunkumų.
L. Pavarotti priklauso du Gineso rekordai – daugiausiai kvietimų nusilenkti (165) ir geriausiai parduodamas klasikos albumas (minėtas Trijų tenorų koncerto įrašas).
Jungtinių Tautų pabėgėlių komisija už pastangas renkant pinigus pabėgėliams dainininką 2001 metais apdovanojo Nanseno medaliu. L. Pavarotti šiam tikslui surinko daugiau nei 1,5 mln. dolerių – daugiau nei bet kuris kitas žmogus.
Pirmąją žmoną paliko dėl jaunesnės sekretorės
Tuomet dar tik būsimoji garsenybė 1961-aisiais vedė Modenoje sutiktą Aduą Veroni, su kuria susilaukė trijų dukterų, tačiau išsiskyrė. Viena iš dukrų jam yra padovanojusi anūkę. 2003-iaisiais tenoras vedė buvusią savo sekretorę Nicolettą Mantovani. Keletą mėnesių iki vestuvių ji pagimdė dvynukus, tačiau išgyveno tik mergaitė Alice.
2004-aisiais L. Pavarotti surengė savo atsisveikinimo turą. Nutraukti aktyvų dainavimą jį privertė prastėjanti sveikata. 2005 metais jam buvo atlikta stuburo operacija, vėliau užklupo laringitas, pakartotinai operuota nugara.
2006 metų liepą tenorui buvo diagnozuotas kasos vėžys ir skubiai atlikta operacija. Praėjus vos metams, jis vėl atsidūrė ligoninėje, kaip skelbta, dėl sveikatos apžiūros. Tiesa, žurnalistai tvirtino, esą L. Pavarotti į lovą paguldė plaučių uždegimas.
