Didžiuliam naktinių klubų tinklui vadovaujantis verslininkas nemėgsta kalbėti apie šią santuoką. Tačiau žiniasklaidoje ne kartą nuskambėję buvusios žmonos kaltinimai vyrą įžeidė.
„Pastarąjį kartą kalbėdamas su Vilka telefonu pasakiau: „Jeigu bus dar nors vienas straipsnis, kuriame tu mane apšmeiši, aš prabilsiu“, – teigė 36 metų R.Meržvinskas.
Pirmoji meilė – I. Starošaitė
Nuo jaunystės R.Meržvinsko aistra buvo muzika. Berniukų chore „Ąžuoliukas“ dainavęs vaikinas labai norėjo groti saksofonu. Dar mokydamasis tuometinėje Juozo Tallat Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje Robertas įgūdžius tobulino pas Petrą Vyšniauską, Vladimirą Čekasiną, Rimą Brazaitį.
Dėl muzikos vaikinas paaukojo ir pirmąją meilę klasės draugei Irenai Starošaitei.
„Mudu puikiai sutarėme, mylėjome vienas kitą, tačiau man svarbiausia buvo muzika. Dvejus metus iš eilės ėjau akademinių atostogų, kad galėčiau kuo daugiau laiko groti. Atro-dė, jog viskam neužteks laiko, todėl po metų draugystės su Irena išsiskyrėme. Ji – puiki, paprasta ir nuoširdi moteris. Kas žino, jeigu tuomet nebūčiau sukvailiojęs, gal gyvenimas būtų susiklostęs visai kitaip“, – šypsodamasis jaunas dienas prisiminė R.Meržvinskas.
Dar mokydamasis muzikos mokykloje muzikantas metus grojo populiarioje grupėje „Foje“. „Po metų dėl finansinių nesutarimų iš grupės išėjo ne vienas muzikantas. Tarp jų bu-vau ir aš“, – tuos laikus prisiminė verslininkas.
Galėtų dainuoti geriau
1991 metais R.Meržvinskas su kitais žymiais atlikėjais išvyko padirbėti į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Lietuvoje tuo metu muzikantai gyveno sunkiai, o ten per mėnesį uždirbdavo 500 JAV dolerių – tai buvo išties dideli pinigai. Po dvejų metų Emyratuose Robertas susipažino su V.Riaubiškyte.
„Pamačiau ją oro uoste. Jų grupė atskrido iš Lietuvos, bet turėjo rūpesčių dėl vizų ir kelias paras nakvojo oro uoste. Su kolegomis greitojo maisto restorane „McDonald’s“ pripirkome valgio ir nuvažiavome padėti. Tarp kitų pamačiau ir paprastą merginą, apsivilkusią „Foje“ marškinėliais. Pasirodo, ji buvo šios grupės gerbėja, – pažintį su būsima žmona prisiminė R.Meržvinskas. – Iš pradžių į akį nekrito, tačiau paskui pradėjome kartu dirbti. Violetos buvo geri duomenys – stiprus balsas, puiki išvaizda. Bet daugiau – nieko. Dainavimo technika šlubavo. Aš, kaip pūtikas, iškart pastebėjau jos minusus: netinkamai kvėpavo, rezonavo pro nosį. Su pianistu Aurelijumi Ščiuka nusprendėme Violetai padėti. Dirbome kiekvieną dieną, liepėme klausyti legendinių džiazo atlikėjų kūrinių. Į Emyratus Vilka atvažiavo mokėdama dvi tris Madonnos dainas ir nieko daugiau nenorėjo žinoti. Tačiau po truputį jos akiratis prasiplėtė, ėmė improvizuoti. Galiu drąsiai tvirtinti, kad tada ji pasiekė geriausių rezultatų. Nors praėjo nemažai laiko, negaliu pasakyti, kad dabar yra stipriai pažengusi į priekį.“
„Nedainuosiu lietuviškos estrados!“
Vyrą visuomet stebino V.Riaubiškytės požiūris į kitus atlikėjus. „Ji juokdavosi iš visų, kurie dainuodavo lietuviškus kūrinius. Sakydavo: „Fu, š... Niekada nedainuosiu lietuviškos estrados.“ Tačiau, kaip sakoma: „Niekada nesakyk niekada.“ Manau, šis posakis ypač tinka dainos „Ramunę baltąją“ atlikėjai“, – šypsojosi R.Meržvinskas.
Prieš vestuves – išdavystė
Robertas juokėsi, kad tuo metu buvo bene didžiausias V.Riaubiškytės priešas, mat negailėjo kritiškų pastabų. Vis dėlto tarp poros užsimezgė romantiška draugystė. Po ketverių metų jie nusprendė susituokti. Tačiau prieš suplanuotą šventę išvyko į užsienį atidirbti pasirašytų kontraktų: Robertas – vėl į Emyratus, o Violeta – pusmečiui į Japoniją.
„Netrukus, kai grįžome, turėjo įvykti vestuvės, tačiau Vilkai dar būnant ten paskutinį mėnesį pajutau, jog kažkas negerai. Vėliau sužinojau, kad Japonijoje ji turėjo draugą Taką. Iš pradžių įtarimų sukėlė skambutis, kai po pusmečio gastrolių ką tik į namus įžengusiai Violetai jis paskambino į laidinį telefoną ir teiravosi, „ar mažulė gerai atskrido“. Paskui pama-čiau ir jų nuotraukų“, – sunkiai rinkdamas žodžius dienraščiui L.T. pasakojo R.Meržvinskas.
Vyras neslėpė sužadėtinę labai mylėjęs, todėl ir atleidęs nuklydimus. Tikėjosi, kad toliau jų gyvenimas klostysis gerai, tad vestuvės įvyko.
Kova dėl vaiko
Suprasdamas, jog reikia išlaikyti šeimą, Robertas metė muziką, Vilniaus Baltupių mikrorajone atidarė biliardinę. Viskas pasikeitė gimus dukrelei Elingai. R.Meržvinsko pečius užgu-lė bėdos – mirė mama, žlugo verslas. Šeimai ėmė trūkti pinigų, todėl Violeta vakarais pradėjo dainuoti tuometinio „Vidudienio“ restorane, o Robertas būdavo su mažąja Elinga. „Ne-slėpsiu, išgerdavau, tačiau tai, ką Vilka tvirtino ne viename interviu, neva ją mušdavau, – visiškas melas“, – piktinosi buvęs sutuoktinis.
Netrukus pora išsiskyrė. „Buvo skaudu, bet ką padarysi, jėga juk nesulaikysi. Tuomet neturėjau tokių galimybių kaip dabar. Jei būčiau buvęs turtingas, gal viskas būtų susiklostę kitaip“, – mąstė vyras.
Skaudžiu išbandymu R.Meržvinskui tapo ir oficialus skyrybų procesas. Buvusi žmona ne tik apkaltino jį smurtavimu, bet ir reikalavo atgaline data priteisti alimentus už trejus me-tus po 400 litų per mėnesį, apmokėti dukters mokslo išlaidas iki pilnametystės ir dar daugybę dalykų. Susidarė nemaža suma, tačiau ne ji papiktino Robertą. „Skaudžiausia buvo, kad Vilka tvirtino, neva trejus metus dukters nelankiau, nors pati reikalavo duoti raštišką sutikimą išsivežti vaiką į Emyratus. Gąsdino, kad antraip Elingos niekada nebepamatysiu“, – pašiurpęs pasakojo verslininkas. Vis dėlto jis nusprendė nepasiduoti – į teismą atsivedė liudininkų. Šie patvirtino, jog R.Meržvinskas veždavo pinigus V.Riaubiškytės motinai ir lan-kydavo dukrą. Teisėjas buvusios žmonos reikalavimus atmetė.
Gėdijasi pasirodyti kartu
„Violeta – dviveidis žmogus. Namuose ji paprasta, bet vos užveria duris, visiškai pasikeičia – nebepažinsi, tampa pasikėlusi. Į akis gali šypsotis, sudaryti nuostabiai malonios mo-ters įvaizdį, bet nusisukus jai nieko nereiškia apdergti žmogų nuo galvos iki kojų. Man nesmagu su ja bendrauti, nes dažniausiai patiriu gėdą. Pavyzdžiui, maždaug prieš metus bu-vome susitikę viename Vilniaus restoranų, ten ji padavėjui iškėlė tokią sceną dėl sriubos, jog neturėjau kur slėpti akių. „Ką čia atnešėte! Kokia čia sriuba! Fu, kaip aš ją valgysiu?“ – vanojo vargšą žmogelį. Tai klasikinis jos elgesio pavyzdys. Paradoksaliausia, kad dabar, kai žino, jog esu turtingas, susitvarkęs gyvenimą ir laimingas, ji su manimi visai kitaip šneka“, – juokėsi R.Meržvinskas.
Anot vyro, ydingus buvusios žmonos bruožus žino nedaugelis: „Gal net Vilius pažįsta tik gerąsias jos savybes. Nors dabartinio Violetos vyro nepažįstu, kaip supratau iš žiniasklai-dos, jis – žmogus su charakteriu, tad jiems turėtų būti nelengva. Nors... ką gali žinoti. Vilkai tų vestuvių reikėjo – juk metai bėga, jau nebe mergaitė. Tad gal norėdama išlaikyti jauną vyrą šalia bus tyli ideali žmona. Kad ir kaip ten būtų, linkiu jiems viso ko geriausio.“
Širdį aplankė meilė
Netrukus R.Meržvinsko ir V.Riaubiškytės meilės istorijoje bus padėtas taškas. Moteris panoro anuliuoti ir bažnytinę jųdviejų santuoką. „Užpildžiau atsiųstus dokumentus taip, kaip Vilkai paranku. Jeigu būčiau parašęs visą tiesą, niekas mūsų nebūtų išskyrę“, – tikino jau pusmetį Latvijos sostinėje Rygoje gyvenantis Robertas.
Čia verslininkas rūpinasi prieš tris mėnesius duris atvėrusio prabangiausio mieste naktinio klubo „Exclusive“ reikalais, ketina netoliese įkurti ir didžiulį modernų pramogų centrą. Apie asmeninį gyvenimą jis kalba nenoriai.
„Antrąkart nevedžiau – pakako vieno sykio“, – ironiškai šyptelėjo vyras. Anot jo, visą laiką suvalgo darbas, tad net nėra kada išleisti uždirbtų pinigų.
Tačiau Robertas neslėpė, jog šiuo metu jo širdį pavergusi kita moteris, ją myli labiau nei kadaise Violetą.
„Vilniuje turime tris naktinius klubus, vieną Klaipėdoje ir dabar čia – Rygoje. Esu nuolat kelyje, bet manęs tai nevargina. Tik blogai, kad uostamiestyje būnu retai, tad su Elinga dažniausiai bendraujame telefonu. Neseniai ji paprašė naujo mobiliojo telefono. Dabar reikia tik rasti laiko dukrai jį perduoti“, – kalbant apie savo vaiką R.Meržvinsko veidą nušvietė šypsena.
