J. Paulauskienė sako, kad jos vaikystės valgiai buvo kaimiški ir gana kuklūs. Mama iki vėlumos užtrukdavo darbe, tad mergaitės priežiūra tekdavo močiutei. „Močiutė buvo labai sena, tad ką pagamindavo, tą ir valgydavau. Aišku, kartais spyriodavausi. O dabar taip elgiasi mano vaikai – atsisako valgyti net neparagavę. Tenka įkalbinėti ir pamažu jų išrankumas dingsta“, – džiaugiasi J. Paulauskienė, nuo vaikystės nemėgstanti… razinų.
„Vienas razinas galiu valgyti, tačiau jeigu jų pridėta į pyragą, silkę ar mėsos suktinukus – atleiskite“, – šypsosi ji. Vaikystėje į lėkštės pakraščius ji nustumdavo svogūno gabalėlius, tad dabar tik šypsosi, kai nepageidaujamą daržovę iš patiekalo iškrapšto jos vaikai. Mėgstamiausias vaikystės valgis – bulviniai blynai.
„Juos galėjau kirsti triskart per dieną ir vis būdavo maža. Gardžiausi – dar čirškantys, ką tik iš keptuvės. Mama nespėdavo kepti – taip greit tuos blynus sunaikindavau. Žinau, kad taip valgyti labai nesveika, tačiau kai buvau maža, norėdavau, kad tas blynų „konvejeris“ niekada nesibaigtų“, – kvatoja ponia Jolanta.
Sriubą virti išmokė vyras
„Kai reikės – tada ir išmoksi“, – sakydavo Jolantos mama, kai duktė prašydavo pamokyti gaminti. „Mano draugės viską mokėjo, o aš ir mokyklą baigiau nemokėdama ruošti maisto“, – prisipažįsta J. Paulauskienė. Tačiau vartyti kulinarinių knygų neprireikė. Kai pradėjo gyventi atskirai nuo mamos, regimoji atmintis poniai Jolantai pasufleravo ir balandėlių, ir cepelinų receptus, o sriubą virti išmokė jos vyras.
„Man labai pasisekė, kad Artūras nevalgo jokių mišrainių, jokių farširuotų, marinuotų, įkištų perkištų suktinukų. Jis mėgsta paprastai pagamintus, natūralius patiekalus. Jei žuvis – tai žuvis, jei mėsa – tai mėsa“, – sutuoktinio neišrankumu džiaugiasi moteris. Ji gana greit perprato tuomet dar būsimo vyro skonį, todėl dėl nevykusių patiekalų raudonuoti neteko:
„Stebėjau, ką jis renkasi, kai vakarieniaujame restorane, kokios jo tėvų mitybos tradicijos. Be to, draugystės pradžioje Artūras pasakodavo, kad jo mama labai skaniai gamina triušieną, ir supratau, jog jis mėgsta valgyti sveikai, neriebiai.“ J. Paulauskienė ypač didžiuojasi, kad jos vyras, nors ir būdamas labai užsiėmęs žmogus, jai talkina virtuvėje, o kartais net ir pavaduoja.
„Atsimenu, kai labai sunkiai susirgau ir net negalėjau atsikelti iš lovos, Artūras labai manimi rūpinosi – ir gamino, ir maitino. Ir ne bet kaip – būdavo patiekta ir sriuba, ir antras patiekalas, ir net kompotas“, – su šiluma apie sutuoktinį kalba J. Paulauskienė.
Svajose – limuzinų ferma
Ponia A. Paulauskienė sako, kad jos vyro kulinarinis skonis nulėmė visos šeimos mitybos įpročius. Pietums šeima dažniausiai valgo žuvį, jautienos arba veršienos kepsnį. Žuvimi arba mėsa, kepta savose sultyse, vaišinami ir svečiai bei sekmadienio pietų su antrosiomis pusėmis užsukantys A. Paulausko sūnūs iš pirmosios santuokos. Ekologišką mėsą ypač mėgstantis ponas Artūras puoselėja svajonę baigti politiko karjerą, įsigyti nuosavą ūkį ir auginti limuzinų veislės karves.
Tuo tarpu ponia Jolanta džiaugiasi, kad gastronominį jų šeimos akiratį smarkiai praplėtė užsienio kelionės. Viešėdami Portugalijoje Jolanta ir Artūras mėgavosi ne tik egzotiškų žuvų valgiais, bet ir ryžosi paragauti neregėtų jūros padarų, panašių į dėles. „Tais gyviais per audras aplimpa uolos, o vietos gyventojai rizikuodami gyvybe ropščiasi, kad juos nuplėštų ir parduotų restoranams“, – pasakoja J. Paulauskienė.
Prie jūros gėrybių patiekalų moteris palengva pripratino ir savo vaikus. Mėgstamiausias jų valgis – „mulės“, taip mažieji Paulauskiukai vadina troškintas midijas su grietinėle. Aistė ir Arnas su malonumu kerta ir dažniausiai vaikų nemėgstamas alyvuoges, tiesa, Aistė valgo tik juodąsias, kaip mama, o Arnas – tik žaliąsias, kaip ir tėtis.
Tortų kepimo manija
Ponia Jolanta įsitikinusi, kad užsispyrimas ir smalsumas net ir iš didžiausios diletantės gali padaryti profesionalią kulinarę. Augindama vaikus moteris perprato konditerijos subtilybes.
„Nežinau, kas man buvo užėję, bet kas antrą dieną kepiau po tortą. Prisiskaičiau žurnalų, knygų su tortų receptais, prisižiūrėjau paveiksliukų ir nusprendžiau, kad ir aš taip sugebėčiau. Knygose taip sudėtingai viskas aprašyta, kad receptą tenka išnarplioti kaip šaradą. O kai perpranti paslaptis, pasirodo, jog kepti tortus visai paprasta. Pareidavo vyras iš darbo, aš jam parodydavau paveiksliuką žurnale, o tada tortą. Ir didžiuodamasi klausdavau: „Matai?“ Artūras tikriausiai manė, kad man galvoje negerai, tačiau nieko nesakydavo“, – kvatoja J. Paulauskienė.
Ji prisipažįsta, kad tortų kepimo maratoną teko nutraukti, nes per pusmetį saldieji kepiniai „priaugino“ nepageidaujamo svorio. „Esu smaližė, labai mėgstu kaloringus naminius tortus, o naktį prie šaldytuvo mūsų šeimoje sėlinu tik aš viena – ten laikau juodąjį šokoladą. Kartais pavyksta susilaikyti, o kartais ne“, – neslepia moteris.
Midijos gurmano gomuriui
Ponia J. Paulauskienė „Klubo“ skaitytojams siūlo grietinėlės ir baltojo vyno padaže troškintų midijų receptą. Ruošti midijas ją išmokė Briuselyje gyvenanti draugė. Tai puikus ir greit pagaminamas karštas užkandis, kuriuo lengvai sužavėsite net ir išrankiausią svečią. Pietums keturiems asmenims reikės: 2 kilogramų šviežių midijų, 4 salierų kotų, ryšelio petražolių ir krapų, poro, morkos, 5 skiltelių česnako. Padažui reikės: 70 gramų sviesto, pusės stiklinės grietinėlės, 1/3 stiklinės sauso baltojo vyno, pusės stiklinės vandens, druskos ir pipirų pagal skonį.
Midijas kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir pusantros valandos mirkyti pasūdytame vandenyje. Nuo sūrimo geldelės turi užsidaryti, prasidariusias reikia išmesti. Midijas vėl perplauti ir atidėti į šalį. Aukštame puode ištirpinti sviestą ir jame pakepinti susmulkintus česnakus, pilti vandens ir vyno. Ponia Jolanta patiekalus mėgsta ruošti „iš akies“, todėl sultinuką siūlo ragauti patiems, jei per rūgštus – dar įpilti vandens. Į pakaitintą skystį sluoksniais dėti midijas ir susmulkintas daržoves. Berti druskos ir pipirų pagal skonį. Uždengus dangčiu ant mažos ugnies troškinti 5 minutes, tada supilti grietinėlę ir uždengus palaikyti dar minutę. Midijos patiekiamos sriubos lėkštėse. Prie patiekalo dera prancūziškasis batonas ir taurė baltojo vyno.