Paskutinis A.Dudurytės kartas - Tailande
A. Dudurytė puikiai prisimena datą, nuo kada ji neberūko. Tai įvyko kovo 13 d. Tailande. „Buvau prisiskaičiusi, kaip mesti rūkyti, bet žinojau, kad, jeigu tai bandysiu daryti namuose, bus labai sunku, nes trukdys visokie ritualai, pavyzdžiui, parūkyti išgėrus kavos. O Tailande buvau su nerūkančia ir mane palaikiusia kolege, be to, ten buvo labai karšta. Grįžau tokia patenkinta“, - prisiminė ji.
Šiandien pašnekovė neprisipažįsta, kiek laiko ji rūkė, nes nemalonu, kad apie jį gali sužinoti tėvai. Ilgainiui, kaip pati sako, šis studentiškas pomėgis pradėjo slėgti, ji jautė priklausomybę, kuri vargino, o ne kėlė pasitenkinimą, todėl norėjosi jo atsikratyti.
Viena iš priežasčių, kodėl A. Dudurytė ėmėsi pokyčių, buvo artimieji, kurie dėl šio pašnekovės įpročio labai jaudinosi. Ją paskatino ir LNK žinių redakcijos darbuotojai, kurių daugelis vienu metu užsidegė atsikratyti šio įpročio
„Visai netyčia prieš kelionę į Tailandą sužinojau, kad mano Gintaras (G. Deksnys) jau dvi savaites nerūko. Aš labai susinervinau. Jeigu jis gali, taigi vyras, juk moterims rūpi, kad oda sensta, o vyrams... Galvoju, jeigu Gintaras sugebėjo!“, - dar vieną iš ryžto priežasčių prisiminė LNK žinių vedėja.
„Baisiausia atrodo, kai nepabandai, nes labai bijai prarasti ritualų. Dabar jaučiuosi laisviau. Tiems, kurie rūko, galiu pasakyti, kad tikrai nėra taip sunku, kaip atrodo“, - tikino A. Dudurytė.
G.Deksniui tik valios pastangų neužteko
Priešingai nei kolegei, G. Deksniui atsikratyti apie 30 metų kamavusio įpročio rūkyti padėjo ne valia, o garsioji Alleno Carro knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kurią jis siūlytų pervadinti „Lengviausias būdas mesti rūkyti“.
„Nuo vidurinės mokyklos labai „tvarkingai rūkiau“, todėl visiems buvo keista. Aš ir sakau, paskaitykite tą knygą. Tiesa, ją reikia lėtai studijuoti. Aišku, pirmiausia turi būti noras, nes be jo niekas nepadės. Stebuklų nebūna“, - kalbėjo jis.
Pasak G. Deksnio, knygos autorius atmeta valios metodą. „Ten teigiama, kad žmogus gali mesti rūkyti turėdamas stiprią valią, bet visą likusį gyvenimą prasikankinti ir būti nelaimingu, jog nerūko. Tuomet geriau rūkyti toliau. Aš esu metęs jau 8 mėnesius ir jokių problemų, tiesiog reikia „atsikabinti nuo kabliuko“, - kalbėjo pašnekovas.
G. Deksnys džiaugėsi, kad LNK žinių redakcijoje daug šio įpročio atsikratusių žmonių. Tiesa, jis žino pavyzdžių, kaip kai kurie, manę, kad užteks tik valios, vėliau vėl sugrįžo prie šio žalingo įpročio.
„Šią knygą perskaitė ir mano sūnūs. Kadangi nepilnamečiai paaugliai jau buvo pradėję ragauti, daviau pasiskaityti ir ji įtikino. Ypač vyresnįjį, nes jis mėgsta viską, kas logiška. Tuomet nebereikėjo rūkyti. Mano brolis, kuriam 52-eji ir visą gyvenimą rūkė, taip pat metė perskaitęs knygą“, - sėkmės pavyzdžiais dalinosi jis.
„Šis autorius turi labai didelę praktiką, visame pasaulyje jau įsteigtos klinikos. Lietuvoje taip pat atsidariusi klinika, bet apie ją niekur nešnekama. Matyt niekam nenaudinga. Aš labai stebiuosi valstybės politika, na, aišku, valstybei geriau tabako akcizai, nėra abejonių“, - svarstė jis.
Pasak G. Deksnio, autorius sako, kad jo metodas veiksmingas 90 proc. ir nesupranta, kodėl jo nenaudoja kiti gydytojai. „Kam ieškoti kito metodo, jeigu yra, kuris toks veiksmingas, - autoriaus žodžiais kalbėjo pašnekovas. - Kadangi mūsų visuomenė nėra apsišvietusi, medikai profilaktikos srityje kvalifikacijos nekelia, vadovaujasi 50 metų senumo žiniomis, kalba apie rūkymo žalą, pasižymi paukščiuką ir viskas, jiems nereikia rezultatų“.
Paklaustas, kaip pasikeitė jo gyvenimas po rūkymo, atsakė: „Nerūkyti yra labai patogu ir finansiškai apsimoka. Nereikia visą laiką galvoti, va, pasibaigė, kur dabar bėgsiu nusipirkti? Atsiranda daugiau laiko“.
