Svajoja apie Lietuvos pilietybę

Turkų tautybės Dj Sezzy į Lietuvą atsikraustė trylikos, nes jo tėvas čia gavo darbą Turkijos ambasadoje. Turkijoje vaikinas sako palikęs ne tik geriausius draugus, bet ir savo tuometinę didžiausią aistrą - futbolą.

Ar dėl to, kad išsiskyrei savo išvaizda, sulaukdavai daug patyčių iš bendramokslių mūsų šalyje?

Taip. Čia aš visada buvau vienas. Iš vaikinų sulaukdavau visko, tačiau iš merginų - tik teigiamų atsiliepimų. Į akis niekas nieko nesakydavo, bet, pavyzdžiui, bendraudavau su vienu pažįstamu, vėliau kiti man sakydavo, kad jis apie mane sakė tą ir tą, vadino mane debilu. Turkijoje tokių dalykų nėra. Ar nebuvo skaudu? Aišku, buvo. Dėl to, kad buvau vienas, pradėjau kurti dainas. O šiaip aš buvau blogiausias mokykloje berniukas ne mokslo atžvilgiu - bėgiodavau visur. Visi mane pažinojo, sakydavo „Ai, šitas“.

Ar tai, kad tavo tėvas dirbo ambasadoje, tau padėjo, ar pa- kenkė?

Visi sakydavo, kad viską pasiekiau tik dėl savo tėvų pinigų, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Aš dar pats jiems padedu finansiškai nuo kokių devyniolikos metų. Padedu ir savo broliui, nes nenoriu, kad jis išgyventų tai, ką man teko patirti. Dar būdamas septyniolikos, pats sau nusipirkau mašiną. Tačiau nesakysiu, koks tai buvo modelis, nes manau, kad tai neturėtų būti svarbu.

Ar negaila, kad dėl atsikraustymo į Lietuvą teko pamiršti futbolą?

Esu tikras, kad jei būčiau likęs Turkijoje, tikrai būčiau žaidęs Turkijos profesionalų komandoje. Mano draugai jau žaidžia. Bet man čia patinka. Aš labai myliu Lietuvą ir norėčiau gauti Lietuvos pilietybę. Manau, kad dėl tautybės į mane kartais žiūri „kreivai“, bet lietuvius aš ir myliu už tai, kad jie saugo savo tautiškumą ir neįsileidžia į savo ratą kitataučių.

Ar tiesa, kad Lietuvoje merginos gražiausios?

Taip. Tačiau mano žmona nebūtinai turėtų būti lietuvė. Šiaip man niekada netrūko merginų dėmesio. Bet ar šiuo metu turiu merginą, neatsakysiu. Aš niekada nešneku apie pinigus ir privatų gyvenimą. Ideali mergina? Mane turi suprasti ir manęs turi klausytis. Mano mergina turi sugebėti klausyti manęs nors ir penkias valandas. Svarbiausia, kad ji būtų protinga, o po to visi kiti dešimtys kriterijų - grožis ir visa kita.

Gimė būdamas žvaigžde

Kiek tavo gyvenime svarbūs pinigai?

Svarbūs tik tiek, kad gyventum. Nors kai jų neturėjau, vis tiek gyvenau. Jei atvirai, dirbant didžėjumi gali normaliai pragyventi. Žinoma, tik tuo atveju, jei gerai dirbi savo darbą. Kiek uždirbu? Paslaptis. Kaina turi likti man ir niekada nešnekėsiu viešai apie tai. Kodėl? Anksčiau gyvenau labai skurdžiai. Kai aš pagalvodavau, kiek uždirba mano mylimos muzikos atlikėjai, ir kad aš neturiu nieko, darydavosi nesmagu. Nenoriu, kad ir mano gerbėjai taip jaustųsi. Daug kas manęs klausinėja apie mano drabužius, papuošalus, o aš jų paklausiu, ar gražu. Jei gražu, tai koks skirtumas, kiek tai kainavo.

Kiek skurdus buvo tavo gyvenimas Turkijoje? Ar jūsų šeimai trūkdavo maisto?

Ne. Tačiau iki atvykimo gyventi į Lietuvą, gyvenome labai skurdžiai. Tiesa, niekas to nežino. Taip skurdžiai, kad šito patirti nelinkėčiau ne tik savo draugams, bet ir tiems, kurie manęs nemėgsta. Aš norėčiau, kad tie, kurie manęs nemėgsta, užsimerktų ir pagalvotų, kaip tai baisu turėjo būti, kad jiems šito nelinkiu. Man buvo labai sunku palikti tėvynę, nes ten turėjau nors ir nedaug, bet tikrų draugų, kurie dėl manęs mirtų ir dėl kurių mirčiau aš.

Ar manai, kad esi žvaigždė?

Buvau žvaigždė, kai gimiau. Žvaigždė turi gimti. Tave gali „stumti“ ir būsi populiarus, bet nebūsi žvaigždė. Tikros žvaigždės akys spindi visai kitaip. Kai sėdėdavau ant šaligatvių ir dar nieko neturėjau, žmonės man sakydavo, kad kažką tokio turiu, kad tikrai kažką pasieksiu. Taip, aš galvoju, kad esu žvaigždė. Mano brolis irgi daug pasieks, jis taip pat kažką tokio turi.

Ar Lietuvoje publika yra muzikaliai išprususi?

Tai, kad didžioji dalis žmonių klauso popso, yra ne jų, o prodiuserių problema. Aš žinau, kad tokia muzika grojama radijo eteryje tik todėl, kad prodiuseriai moka didžiulius pinigus už tai.

Kad daug pasiektum, turi gerai atrodyti

Koks turi būti geras didžėjus?

Reikia turėti klausą, talentą tam. Tą muziką, kurią aš groju, reikia suprasti. Per metus ar dvejus negali tapti didžėjumi. Reikia užaugti toje atmosferoje, reikia jausti ir išgyventi tai. Su mano muzika reikia gyventi, reikia užaugti su ja. Tačiau mano darbe labai svarbi ir išvaizda. Ir nors svarbiausia - talentas, tačiau be geros išvaizdos sunku. Kad daug pasiektum, turi išsiskirti iš minios. Aš ne apie drabužius kalbu, o apie veido bruožus.

Kokia yra tavo muzika?

Hip-hop. Hip-hopas - tai tokia dėžė, kurioje yra daugybė kitų muzikos stilių. Tokia muzika moterims patinka labiausiai, nes yra vokalas. Tačiau tikroji hip-hop muzika merginoms nepatiktų, o pagal tokią muziką, kokią groju, lengva šokti.

Rudenį ketinate išleisti savo debiutinį albumą. Kodėl studentai turėtų pirkti jį?

Šis albumas bus įdomus, nes aš užaugau kitoje šalyje. Kiekvienas ras jame kažką artimo sau. O studentams Lietuvoje patinka paprastumas. Jie vaikšto į vakarėlius, į paprastas vietas, kuriuose neieško specialių žmonių, jiems svarbiausia - draugiškumas. Mano albumas ir bus paprastas, kuriame aš papasakosiu, kas vyksta gyvenime. Jame bus viskas, ką per gyvenimą sukūriau, ką išgyvenau. Mano istorija tikrai įdomi. Tačiau dabar daug apie savo būsimą albumą nenoriu kalbėti. Apie tai pradėsiu šnekėti mėnesį prieš jam pasirodant.

Ar tau svarbu, kokiame klube groti?

Svarbu. Klubai, kuriuose dirbu šiuo metu, man labai tinka. Galėčiau išskirti „Gravity“ ir „Ring bar“. „Gravity“ „tūsai“ būna geresni. Apie tai sprendžiu iš elektroninių laiškų, kuriuos man siunčia žmonės ir sako, kad mano vakarėliai geri. Tačiau jau vasarą nebeketinu dirbti net keliuose klubuose vienu metu, juk reikia pakitimų. Bet man svarbu, kad klubas gerai atrodytų, svarbi aplinka, kurioje dirbu.

Jei tau kas nors pasiūlytų gerą atlyginimą naktiniame klube, kurio aplinka tau nepatinka. Ar sutiktum?

Jei klausimas būtų tik dėl vietos, dėl konkretaus klubo, sutikčiau. Bet jei reikėtų groti žmonėms, kurie man nepatinka, nesutikčiau už jokius pinigus. Man svarbu, kad žmonės žinotų, ką aš darau, kad žinotų, ką groju. Svarbu, kad dainuotų su manimi, mokėtų mano dainų žodžius.

Ar sunku gauti didžėjaus darbą gerame sostinės naktiniame klube?

Kai maždaug prieš septynerius metus pradėjau savo karjerą, siūliau šiems klubams, kuriuose dirbu dabar, savo paslaugas, tačiau tada jie jų atsisakė. Pirmą savo vakarėlį surengiau klube „New Orleans“, nuo tada manimi susidomėjo ir kiti klubai.