„Keista, kai net piko metu komiksus skaito į metro skubantys kostiumuoti verslininkai“, - neatsistebėjo Paulius ir Gitana, kurie pirmieji Lietuvoje išleido autentiškus, skaitomus nuo knygos pabaigos „manga“.
„Manga“ gerbėjams skirtos ne tik parduotuvėlės, bet ir visas aštuonių aukštų prekybos centras Tokijuje! Jame – įvairiausių žanrų komiksai: vaikiški, detektyviniai, nuotykių, siaubo ar net pornografiniai, kuriuose didžiakrūtės moterys mylisi su monstrais ar aštuonkojais. Pornografinė „manga“ („hentai“) sudaro apie 15-20 procentų šių komiksų rinkos.
Prekybos centre galima nusipirkti „anime-manga“ – autentiškų animacinių filmukų arba nuo centimetro iki natūralaus žmogaus dydžio „manga“ personažų figūrų.
„Japonijoje sakoma: kas miniatiūriška - tas gražu“, - G.Virbickienė rodo ant savo mobiliojo telefono prikabintą mažytį robotą. Tai – suvenyras iš „manga“ tėvynės. „Stebėdami „manga“ aksesuarus – pakabukus, seges, auskarus, japonai gali apibūdinti tavo simpatijas ir charakterį“, - pasakojo lietuvė keliautoja.
Studijoje ir dirba, ir miega
G.Virbickienė šyptelėjo prisiminusi, kaip japonas, pamatęs ant jos atlapo segę su mėgstamos aktorės Audrey Hepburn atvaizdu, nudžiugo pamanęs, kad tai „mango“ personažas, o suvokęs tiesą - nusivylė.
Japonų pramonė prisitaikė prie „manga“ gerbėjų poreikių: personažus galima sukomplektuoti ar naujus sukurti patiems, tereikia nusipirkti akis, plaukus, kojas, rankas, krūtis, lūpas, avalynės, įvairiausių rūšių apatinio trikotažo.
Tokijo pakraštyje įsikūrusioje garsioje 4 aukštų „anime“ studijoje „Gonzo“, kur lankėsi kauniečiai, dirba 150 etatinių ir dar keli šimtai neetatinių animatorių, personažus įgarsina net Holivudo žvaigždės, pavyzdžiui, Samuelis L.Jacksonas. Siužetą, personažų charakterius, judesius piešia Japonijoje, o spalvina Kinijoje. Taip yra pigiau.
„Tik elkitės tyliai“, - studijoje perspėjo japonai. „Obuolio“ savininkai negalėjo patikėti savo akimis: vieni animatoriai dirbo, kiti miegojo ant kėdžių, po stalais, spaudžiami laiko prabusdavo ir tęsdavo darbą.
„Sunkiausiai nupiešti debesis“, - prisipažino daugeliu prizų, tarp jų ir „Oskaru“, apdovanoto animacinių filmų „Haulo burtai: keliaujanti pilis“ bei „Šihiros nuotykiai dvasių šalyje“ režisieriaus Hayao Miyazaki animatorius.
Animacijos muziejuje „Ghibli“ eilės sudaromos kelioms dienoms, net savaitėms į priekį. Pirmoje salėje – rusiško animacinio filmo „Ežiukas rūke“ vaizdelis, po to – „Trijų meškiukų“ trobelė. „Ir, žinoma, Kūlverstukas - vienas populiariausių žaislų Japonijos parduotuvėse“, - pasakojo G. ir P. Virbickai.
Ledo skulptūras kuria ir kareiviai
Jaunimo pamėgtame progresyviame Tokijo rajone Harajuku galima pamatyti ne tik gotų, pankų atributika pasipuošusių japonų, bet ir „mango“ personažų drabužiais vilkinčių žmonių. Kultinio mango herojaus Naruto kostiumu apsivilkęs amerikietis fotografavosi ir su po ceremonijos iš šventyklos išėjusiais jaunaisiais.
Apžvalginė ekskursija po Tokiją vandeniu vyko futuristiniu „anime-mango“ režisieriaus sukurtu laivu. „Manga“ personažų drabužiais buvo apsirengę keli transvestitų šou dalyviai. Keliaujant užklupo sniegas, milijoniniam Tokijui sukėlęs siaubą: ant autobusų ratų buvo skubiai maunamos grandinės.
„Sapore sušalusias rankas šildėme servetėlėmis. Patriname, įkišame jas į kišenę, servetėlės įkaista aštuonioms valandoms ir šildo rankas“, - prisiminė P.Virbickas.
Sapore, penktajame pagal dydį japonų mieste, jie lankėsi tradiciniame Ledo skulptūrų festivalyje. Tarp daugybės skulptūrų buvo ne tik „manga“ personažų, bet ir festivalyje dalyvavusių lietuvių sukurta kriauklė. Tačiau jokie kūriniai neprilygo penkių aukštų namo dydžio skulptūroms, kurias tradiciškai statė kariškiai.
Drovios gundytojos
Gitaną ir Paulių japonai nuvedė ir į uždarą barą, kuriame klientus aptarnavo suaugusiesiems skirtų pornografinių „manga“ personažės. Kasytės, trumpučiai pūsti sijonėliai, vaikiškos kojinaitės. Jos spygavo, kikeno, droviai lietė daiktus, gyrė kostiumuotus vyrus, dainavo, atliko naivių tarnaičių-mergaičių vaidmenis.
„Aš ten viską dariau ne taip, - šyptelėjo P.Virbickas. – Pats pasiėmiau cukrinę, įsidėjau cukraus, išsimaišiau arbatą. Pagal nerašytą scenarijų turėjau būti aptarnautas.“
Lietuviai nepaliovė stebėtis daugumos japonių kojomis, smarkiai išlenktomis žemiau kelių. Nuo mažens japonės fotografuojasi kojų pėdas sukdamos į vidinę pusę ir virš galvos iškeldamos kelis rankų pirštus. Vaikiškumą ir kuklumą simbolizuojanti kojų bei rankų poza dažnai naudojama ir „mango“ piešiniuose.
