Šio titulo Dainius Kinderis nusipelnė už pusmetį trukusią kelionę per Afriką, kuomet autostopu ir pėsčiomis jis vienas apkeliavo visą Juodąjį žemyną. Apie neįtikėtinas šio avantiūristo keliones DELFI taip pat buvo rašoma.
Tačiau dabar Dainius Kinderis sužibėjo ne kaip bebaimis ir nenuilstantis keliautojas, bet kaip gabus ir pasišventęs organizatorius. Būtent jo pasiryžimo ir entuziazmo dėka beveik 200 keliautojų iš Lietuvos ir svetur (iš viso dalyvavo žmonės iš 18 pasaulio šalių) vieną savaitgalį praleido Panemunėje, apsupti senųjų Lietuvos pilių ir viduramžiškos nuotaikos.
Daugelis stovyklos dalyvių priklausė tarptautinėms keliautojų bendrijoms – Svetingųjų žmonių (Hospitality Club) ir CouchSurfing klubams.
Dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie D.Kinderio stovyklą, kurioje dalyvavo šių klubų nariai ir papasakoti apie įspūdingą Panemunės kraštą.
Panemunės pilių istorija ir dabartinis likimas
Kodėl stovyklai buvo pasirinktas Panemunė? Šiame Lietuvos krašte yra ypač daug senus laikus menančių kultūrinių paminklų. Už Kauno Nemunas ištiesina savo vagą, nurimsta, o aukštuose slėnio šlaituose rymo senieji piliakalniai, menantys garsiąsias lietuvių kovas su kryžiuočiais. Tai yra Raudondvario, Vilkijos, Seredžiaus (Palemono) ir kiti kalnai.
Prie dešiniojo Nemuno kranto yra gausybė įspūdingų rezidentinių pilių. Man didelį įspūdį paliko Raudonės ir Vytėnų (Panemunės) pilys, Belvederio rūmai. Įvairių pilių ir rūmų čia yra daug daugiau. Tikiuosi, kad kada nors pamatysiu jas visas.
Senovėje pilys palei dešinįjį Nemuno krantą buvo statomos, siekiant apsiginti nuo kryžiuočių. Po Žalgirio mūšio, kai kryžiuočių ordinas buvo sutriuškintas, Panemunė greit neteko savo karinės-gynybinės reikšmės. Nuo to laiko prie pilių jau nebuvo statomi nauji įtvirtinimai, o senųjų niekas neprižiūrėjo ir jie greitai iro. Tačiau galingos pilys tebeliko stovėti. Taip pat atsirado naujų, gynybinės funkcijos jau neturinčių rūmų. Mat kai išnyko kryžiuočių užpuolimų pavojus, buvusios Lietuvos pasienio sritys pradėjo itin greitai ekonomiškai vystytis. Bajorai ir didikai pradėjo čia steigti prašmatnius dvarus ir palivarkus.
Dabar gausios pilys ir rūmai yra neatsiejama Panemunės landšafto dalis ir tampa vis populiaresne turistine atrakcija. Į šį Lietuvos kampelį suvažiuoja vis daugiau turistų iš visos Lietuvos ir užsienio kraštų. Ypač daug turistų sulaukiama iš Vokietijos.
Dėl gausybės populiarių turistinių atrakcijų daugiau dėmesio skiriama regiono infrastruktūrai: palei Nemuną besitęsiantis kelias yra gražiai sutvarkytas, greta įrengti dviračių takai. Vis dėlto daugelis pilių ir rūmų vis dar yra nerestauruotos, o kai kurios – tiesiog kritinės būklės. Tačiau norėtųsi tikėti, kad ši Lietuvos kultūrinio paveldo dalis susilauks deramo dėmesio.
Gražios Nemuno pakrantės įkvėpė daug kūrėjų. Pavyzdžiui, Raudondvaryje vokiečių rašytojas Arnoldas Cveigas rašė savo romaną „Mindaugas II“. Panemunės kraštas ir Nykos valsčius yra aprašyti P. Cvirkos veikaluose. Kone išsamiausiai ir įtaigiausiai panemunių panoramą aprašė V. Kondratovičius – Syrokomlė veikale „Kelionėje Nemuno nuo versmių iki žiočių“.
Romantiški ir nuotaikingi šio krašto vaizdai, svetingi vietiniai gyventojai padarė didelį įspūdį talentingam mistikui ir dailininkui Nikolajui Rerichui. Galiausiai prisiminkime, kad būtent šiame krašte pirmuosius savo kūrinius vietinėje bažnyčioje atliko J. Naujalis. Taigi šis gražus, nuotaikingas Lietuvos kampelis įkvėpė daug lietuvių rašytojų, muzikų, dailininkų.
Apie Raudonės pilies istoriją ir žavesį
Pagrindinės savaitgalio atrakcijos vyko Raudonės pilyje, kurioje pastaruoju metu veikia mokykla. Ši pilis veikiausiai buvo pasirinkta neatsitiktinai. Mat čia galima sutalpinti šimtus stovyklos dalyvių nesibaiminant, kad bus apgadintas istorinis paveldas, o kita vertus – tai yra tikra pilis, kurioje galima pajusti praeities dvelksmą.
Nors pilis XVII-XIX a. buvo daug kartų rekonstruojama, tačiau neprarado savo vientiso grožio. Dabartinę išvaizdą pilis įgavo po XIX a. vidurio rekonstrukcijos, kuri gerokai pakeitė renesansinės architektūros bruožus ir papildė juos neogotikiniais elementais.
Pilis yra sudaryta iš trijų stačiakampio formos dviejų ir trijų aukštų korpusų, išdėstytų „U“ raidės pavidalu. Tokia konstrukcija būdinga renesansiniams rūmams ir pilims, nebetekusioms gynybinės reikšmės.
Tačiau pastatas turi ir viduramžių pilims būdingų elementų, visų pirma - penkis apvalius bokštus. Turėjome progą įkopti į vieną iš kampinių bokštų, kurio aukštis yra per 30 metrų. Iš bokšto stogo atsiveria nuostabi Nemuno vagos ir Raudonės miestelio panorama.
Šiuo metu pilyje veikianti mokykla bent šiek tiek apsaugo šį kultūros paveldo objektą nuo galutinio sunykimo. Tačiau pilies kompleksui reikalingi rimtesni restauraciniai darbai. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad Raudonės pilis yra ne tik mokyklos pastatas, bet taip pat reikšmingas kultūros paveldo objektas. Todėl, restauruojant pastatą, reiktų remtis ne tik praktiniais ir finansiniais sumetimais. Liūdnai atrodo vaizdą darkantys balti plastikiniai langai. Dar liūdniau atrodo prie pagrindinių rūmų stovintys ūkiniai pastatai – šiuos nykstančius pastatus „puošia“ lentomis užkalti langai bei lentelės su užrašu „Parduodama“.
"Lietuvos Magelano" stovykla pilyje
Į pilį atvažiavome penktadienį vakarą. Sumokėjome 35 Lt. nario mokestį (už dvi nakvynes, „viduramžiškas“ vaišes ir turistines atrakcijas) ir nuėjome apžiūrėti „miegamųjų apartamentų“. Daugelis keliautojų įsikūrė mokyklos sporto salėje. Ant salės grindų greitai išsitęsė miegmaišių eilės. Kiti užėmė laisvus kampelius greta esančiose klasėse.
Nakvynė žadėjo būti ne pati patogiausia, bet linksma. Numetėme lagaminus ir nuskubėjome į pilies vestibiulyje jau prasidėjusius šokius, kurie vyko pagal gyvai grojamą tradicinę lietuvių muziką.
Linksmas vakaras užsitęsė beveik iki paryčių – šokiai, susipažinimai, ypatingieji ahoy- ahoy kokteiliai ir kitos linksmybės lėmė, kad naktis prabėgo tiesiog nepastebimai. Tačiau devintą valandą ryto organizatoriai negailestingai visus prikėlė (ir kur jie surado tą švilpynę?).
Tinginiavimui laiko neturėjome, nes jau už pusvalandžio prie pilies atvažiavo keli autobusai. Sužinojome, kad mūsų laukia turistinė-pažintinė kelionė po Panemunės kraštą. Greičiausiai vietos buvo užimtos senajame tarybinius laikus pamenančiame autobusiuke. Jis ypač sužavėjo iš užsienio atvykusias kolegas.
Bus tęsinys
