Greta Vilkijos-Jurbarko kelio esantis Veliuonos miestelis laikomas viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Archeologai teigia, kad žmonės čia gyveno jau akmens amžiuje. 1291 m. Veliuonos pilis buvo paminėta Petro Dusburgiečio kronikoje.

Mat Veliuonos tvirtovė XIII-XIV a. buvo viena svarbiausių tvirtovių kovoje su kryžiuočiais. Manoma, kad ši pilis buvo sunaikinta 1348 m. Metraštininkai teigia, kad būtent Veliuonoje buvo sužeistas ir mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas.

1412 Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas šiame miestelyje pastatė naują pilį. Todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių yra pavadintas Gedimino kapu.

Veliuonos Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Veliuonos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo dangų bažnyčia yra viena seniausių Lietuvos bažnyčių. Sklinda legendos, kad būtent ties ja sustojo reformacijos plitimas.1421 m. Veliuonos bažnyčią įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas. Todėl bažnyčios fasadą puošia jo statula. Kiek suglumina bažnyčios fasadą puošianti memorialinė lenta, anot kurios iškaltas užrašas: „LIETUVOS ARCHITEKTŪROS PAMINKLAS. ŠV. PANOS MARIJOS BAŽNYČIA XV-XVIII. PAMINKLAS SAUGOMAS VALSTYBĖS“. Panašu, kad kažkas nutarė Šv. Mergelę Mariją perkrikštyti į Šv. Paną. Na, bet nebūkime priekabūs.

Veikiau pasidžiaukime, kad bažnyčia yra atrestauruota ir kruopščiai prižiūrima. Juk šis įspūdingas, mūrinis, stačiakampio plano pastatas tikrai yra to vertas. Amžių bėgyje bažnyčia buvo perstatoma ir didinama, todėl dabar joje vyrauja renesansiniai elementai. Tačiau įdėmiau įsižiūrėję, galime išvysti įvairius gotikinius elementus. Dėmesį patraukia originaliai suprojektuota pusapvalė apsidė ir dviaukštė zakristija.

Tačiau didžiausią įspūdį paliko aukštas, kvadratinis bažnyčios bokštas. Siaurais laipteliais užkopėme į bokšto viršų. Iš ten atsivėrė tapybiška Veliuonos miestelio ir Nemuno panorama. Kiekvienas iš keturių bokšto langelių atvėrė kitokį panoramos vaizdą. Tačiau į bažnyčios bokštą užkopti verta ne tik dėl nuostabios panoramos, bet ir dėl įvairių istorinių eksponatų, kurie saugojami bokšte.

Čia radau, mano nuomone, gana įdomią ir vertingą senų liturginių rūbų, bažnytinių knygų, brėžinių, litografijos darbų, aliejinių paveikslų, baldų ir žvakidžių kolekciją. Lankytojai gali iš arti apžiūrėti bokšte kabantį varpą ir jo mechanizmą.

Mielai būčiau pabuvusi bažnyčios bokšte dar valandėlę ilgiau, tačiau pro bokšto langelį pamačiau, kad kolegos, kurie apačioje ramiai drybsojo ant žolės, pradėjo keltis ir ruoštis tolesnei kelionei. Taigi teko leistis žemyn.

Veliuonos krašto istorijos muziejus

Palikome bažnyčią ir patraukėme į Veliuonos krašto istorijos muziejų. Šis muziejus turi įdomią krašto archeologijos ekspoziciją, apimančią laikotarpį nuo IV a. iki šių dienų. Muziejuje rodomi įvairūs namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio padargai, statybos bei žvejybos įrankiai, audimo, verpimo, siūlų apdorojimo priemonės ir kiti daiktai, kurių paskirties net nežinome. Todėl įdėmiai klausėme muziejaus darbuotojos, kuri pasakojo apie muziejaus eksponatus. Muziejuje įrengtas vargingo valstiečio-kumečio kambarys, atspindintis XX a. pradžios kasdienybę.

Pastate suradome netgi mokyklos klasę. Mat praeityje čia iš tiesų buvo mokykla. Būtent čia mokėsi rašytojas P. Cvirka. Dabar patalpoje įrengta ekspozicija, supažindinanti su rašytojo biografija, XX a. pradžios mokykla.

Veliuonos krašto istorijos muziejus įkurtas XIX a. pr. statytuose Zaleskių dvaro rūmuose. Šis kuklus pastatas yra klasicizmo laikotarpio. Tačiau po pastatu esantis rūsys - gerokai senesnis. Gotikiniai rusų skliautai, maži langeliai, pro kuriuos iš vidaus skverbiasi šviesa, ir senoviniai baldai sudaro darnią visumą.

Kai kurios čia esančios patalpos panašios į nedideles pobūvių sales. Galbūt praeityje vietiniai gyventojai šiose patalpose mėgo pasislėpti nuo dienos karščių ir išgerti bokalą alaus. Šis paslaptingas rūsys taip pat slepia įdomius, ne visuomet aiškios paskirties eksponatus.

Vėliau aplankėme aplink muziejų besidriekiantį parką, kuriame akį džiugino reti medžiai – pušys, tuopos, raudonlapiai ąžuolai, liepos, maumedžiai, netgi egzotiški gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Šiame parke auga didžiausia Lietuvoje tuja. Kai kurie medžiai yra atvežti iš tolimųjų kraštų.

Miestelis tikrai paliko didelį įspūdį – viena seniausių Lietuvos bažnyčių, turtingas krašto muziejus ir nuostabus parkas yra tik dalis įdomybių. Deja, neturėjome laiko čia pasilikti ilgiau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją