Aš šiame mieste buvau prieš metus, tačiau
CouchSurfing
keliautojų klubo narė, pas kurią tuomet buvau apsistojusi, sakė, kad jau bene keliolika klubo narių prašė nakvynės kitais metais vyksiančių olimpinių žaidynių metu. Taigi mano svetingoji šeimininkė žadėjo turėti pilną namą svečių iš viso pasaulio. Be abejo, norint aplankyti Pekiną olimpinių žaidimų metu, nakvyne reikia pasirūpinti iš anksto. Priešingu atveju galima likti ir „ant ledo“.

Daugelis sporto gerbėjų greta varžybų taip pat skiria dėmesio kinų kultūriniam palikimui. Pekinas gali pasigirti šlovinga, tūkstantmečius siekiančia istorija. Miesto pavadinimas Pekinas (Běijīng) kinų kalba reiškia „Šiaurinė sostinė“. (Pietinė sostinė buvo Nankinas (Nanjing)).

Taigi daugiau negu aštuonis šimtus metų Pekinas buvo Kinijos sostine. Čia gyveno įvairių kinų ir mongolų dinastijų valdovai. Pekino senamiesčio viduryje puikuojasi Uždraustasis miestas, miesto pakraščiuose yra tapybiški Vasaros rūmai, o keliasdešimt kilometrų už miesto – Didžioji kinų siena. Tai yra garsiausi imperatoriškos Kinijos simboliai. Atvažiavus į Pekiną iš tiesų sunku būtų atsispirti pagundai aplankyti neprilygstamus architektūros šedevrus.

Uždraustasis miestas: Imperatoriaus rūmai

Kinų legenda byloja, kad aukštai danguje yra paslaptingas, purpurinis žvaigždynas, kuriame gyvena dangiškasis valdovas. Dangiškojo Sūnaus rūmai Pekine, arba „Uždraustasis purpurinis miestas” yra tarytum šio žvaigždyno atspindys žemėje. Kuomet leidžiasi saulė, auksiniai rūmų stogai pasidabina purpuro spalva ir atrodo tarytum tikrai būtų pasakiško purpurinio žvaigždyno atspindžiai.

Paprastam mirtingajam ši vieta buvo nepasiekiama, todėl ir atsirado toks rūmų pavadinimas. Kuo aukštesnis buvo miestiečio statusas, tuo arčiau Uždraustojo miesto jis turėjo teisę gyventi: aristokratai, aukšto rango pareigūnai, turtingi pirkliai gyvendavo imperatoriaus rūmų rytinėje ir vakarinėje pašonėse. Neretai jie turėdavo dideles rezidencijas su įmantriai puoštais stogais, kolonomis, gražiai įrengtais sodais. Tačiau pasakiško Uždraustojo miesto vartai jiems taip pat buvo užtverti. Imperatoriai rūmų komplekse rezidavo iki pat 1911 m., kai buvo nuverstas paskutinis kinų imperatorius ir imperija virto respublika.

Dabar čia yra įsteigtas garsiausias ir didžiausias kinų muziejus – Gugongas. Visas kompleksas yra apjuostas giliu 52 m pločio grioviu. Į griovį prileista vandens, kuris seniau buvo vadintas „auksiniu vandeniu“. Rūmus juosia aukšta gynybinė siena, jos kampuose stovi bokštai su lenktais stogais.

Uždraustasis miestas yra didžiausias pasaulyje architektūrinis ansamblis. Kompleksas užima 720 000 m², jame yra 9999 kambarių, todėl viską aplankyti faktiškai neįmanoma. Milžiniškas rūmų kompleksas, turintis daugybę paviljonų, salių ir turtingą garsiųjų meno kūrinių kolekciją, iš tiesų reikalauja daug laiko.

Norint aplankyti šį muziejų, reikia paskirti visą dieną. Bilietas kainuoja 60 juanių (apie 20 Lt.). Pagal kinų kainas tai yra brangu. Tačiau Kinijoje studijuojantiems asmenims taikomos didelės nulaidos – bilietas tekainuoja 20 juanių. Turėjau tą privilegiją, todėl leidau sau Uždraustąjį miestą aplankyti net kelis kartus. Ateityje ir vėl mielai ten grįšiu.

Rūmai buvo pastatyti 1406 m. Tačiau pagrindiniai pastatai, kuriuos galime dabar matyti, buvo pastatyti XVIII a. Uždraustojo miesto kompleksas susideda iš gigantiškų vartų (Wumen), reprezentacinių, gyvenamųjų bei kitokių patalpų. Kiekviena patalpa turėjo savo funkciją – praeityje tai buvo milžiniškos reprezentacinės patalpos, salės, skirtos audiencijai, jaukūs, romantiški imperatoriaus sugulovių paviljonai.

Centrinėje architektūrinio komplekso vietoje yra prašmatnus „Aukščiausios harmonijos paviljonas” (Taihedian), kuriame stovi prabangus auksu dekoruotas imperatoriaus sostas, kitaip dar vadinamas „Drakono sostu”. Praeityje būtent čia malonėdavo mirtingiesiems pasirodyti dangiškasis sūnus. Dabar ši kruopščiai atrestauruota salė yra kone gausiausiai turistų lankomas rūmų kampelis.

Paminėtina, kad kiekvienoje rūmų patalpoje, kurioje lankydavosi imperatorius, baldai buvo sustatyti taip, kad imperatorius galėtų atsisėsti veidu atsisukęs tiksliai į pietus, idant jam už nugaros šviestų Šiaurinė žvaigždė.

Dėmesio taip pat vertas „Visiškos harmonijos paviljonas” (Taihedian), kuriame būdavo sprendžiami politiniai klausimai. Tai yra pats didžiausias pastatas visame architektūriniame rūmų komplekse. Šio įspūdingo paviljono stogą remia daugybė galingų kolonų.

Toliau užsukame į „Harmonijos išsaugojimo paviljoną”, kuriame buvo priimami diplomatai ir patarėjai. Vakariečius stebi tai, kad kiekvienas paviljonas turi iškalbingą, tarytum teatrališką pavadinimą. Pastebime ir tai, kad kiekvieno paviljono vidaus dekoras yra glaudžiai susijęs su funkcija, kuriam jis buvo skirtas. Konfucianistinėje Kinijoje ritualui buvo skiriama ypač daug dėmesio.

Paviljonai iškelti ant gana aukštų terasinių postamentų, prie kurių įėjimo veda balti, prašmatnūs marmuriniai laiptai. Karališkuosiuose rūmuose yra daugybė imperatoriškos simbolikos – drakonai ir liūtai saugoja rūmų kampelius bei primena, kad praeityje čia gyveno dangaus sūnus. Štai galime matyti vartus saugojančius liūtus – patinas leteną uždėjęs ant obuolio, o patelė guli prie liūto jaunikio. Jie simbolizuoja imperatoriaus ir imperatorienės valdžią.

Uždraustasis miestas yra iškilus kinų stiliaus sodininkystės ir architektūros kūrinys. Tapybiškus imperatoriaus rūmų sodus puošia klasikiniai kinų sodų atributai – egzotiški medžiai, gėlės, įmantriai išraityti akmenys ir nuotaikingi vandens telkiniai.

Sodai buvo suprojektuoti taip, kad imperatoriai ir jų mylimosios galėtų čia atsigauti, pasimėgauti gamtos grožiu, tyla ir ramybe. Dabar tos ramybės nė su žibintu nesurasi, nes nedideliuose rūmų soduose nuolat ūžia minios lankytojų. Tačiau net jų triukšmas nesugeba užgožti didingo, romantiško šių sodų žavesio.

Vizitas į Uždraustąjį miestą palieka stiprų įspūdį ir leidžia susidaryti nors apytikslį vaizdą, kaip gyveno „Dangiškasis sūnus“ - tautos garbinamas ir dievinamas kinų imperatorius.

Vasaros karališkieji rūmai

Vasaros rūmai (Yiheyuan) didžiuojasi vienais gražiausių klasikinių sodų, kurie taip pat vadinami Harmonijos ugdymo sodais. Vasaros rūmai - tai didžiulis 290 ha ploto klasikinis kinų stiliaus architektūros ir sodininkystės kūrinys. Norint apžiūrėti rūmus ir sodus reikia paskirti bent pusę dienos.

Vasaros rūmai yra vienas labiausiai lankomų Pekino objektų. Rūmų istorija siekia XII a., kuomet tuometinis imperatorius pastatydino rūmus, esančius dabartinėje Longevity (ilgaamžiškumo) kalvoje. Vėliau, Qing dinastijos valdymo metu (1636–1911 m.), rūmai tapo imperatorių vasaros poilsio rezidencija. XVIII a. jie buvo praplėsti. Dabar Vasaros karališkieji rūmai ir sodai daugiausiai siejami su įtakinga našle imperatoriene Cisi (Cixi), kuri 1888 ėmėsi restauruoti ir didinti Vasaros rūmus. Šimtmečiu vėliau, 1998 m. Vasaros rūmai buvo įtraukti į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą.

Romantiškus Vasaros rūmus supa milžiniški sodai ir dirbtiniai ežerai, kuriuos puošia dekoratyviniai tilteliai bei daugybė žydinčių lotosų. Prisiminkime, kad lotosas kinų kultūroje buvo labai reikšmingas, nes jo baltas žiedas simbolizavo nušvitusią išminčiaus sąmonę. Lotoso simbolika dažnai buvo naudojama daoistinėje ir budistinėje literatūroje. Lotosai dažnai būdavo auginami ir klasikiniuose kinų soduose esančiuose ežeruose.

Kai kuriuose sodų kampeliuose tebestovi skulptūrų ir architektūros griuvėsiai, kurie savo formomis mėgdžioja vakarietišką stilių. Čia galime aptikti ir renesanso, ir barokinį stilių primenančias skulptūras, fontanus, kolonas. Dabar jų niekas nerestauruoja. Galbūt kinai nutarė, kad labiausiai dėmesio yra vertas jų autentiškas, o ne Vakarus medžiojantis stilius.

Rūmų ansamblyje išsiskiria Longevity kalva ir Kunmingo ežeras, kurie užima ketvirtadalį įspūdingojo parko. Tuomet prireikė 100 000 darbininkų, kad būtų iškastas milžiniškas Kunmingo ežeras.

Vasarą ežere plaukioja daugybė valtelių, o po parką vaikšto turistai ir vietiniai Pekino gyventojai. Pagrindinis komplekso pastatas yra Ilgaamžiškumo ir geranoriškumo salė, kurioje žavi mitinių gyvūnų skulptūros. Taip pat čia rasime ilgus, vingiuotus, gausiai freskomis dekoruotus koridorius, kurie veda prie gražiausių sodo kampelių. Sode esančiuose Perlų namuose įkurtas muziejus, kurio lankytojai supažindinami su perlų istorija – gidai pasakoja, kaip buvo formuojami ir ieškomi natūralūs perlai.

Čia pat galima įsigyti perlų, kurių kainos labai aukštos. Brangiai kainuoja netgi auginamų upės perlų vėriniai, tačiau turistai juos noriai perka. Jie veikiausiai nežino, kad Kinijos pietuose esančioje tropikų Hainano saloje upėse auginamų perlų vėrinį galima įsigyti vos už 7 arba 8 Juanius (apie 3, arba 4 Lt.) o už 20-40 juanių (apie 8-15 Lt.) galima nusipirkti tikrai gražų gana didelių perlų vėrinį.

Aišku, norint perlų vėrinius pirkti už tokias kainas, reikia mokėti gerai derėtis. Priešingu atveju pirkinys netgi Hainane kainuos bent trigubai brangiau. O jeigu pirkėjas skleiste skleidžia pinigingo turisto aurą, tuomet netgi dešimteriopai. Vis dėlto Pekine tenka pakloti dar daugiau pinigų. Juk čia yra Kinijos sostinė, pagrindinis turistų traukos centras. Dalis čia apsilankiusių turistų netgi negalvoja išvykti anapus Pekino arba apsiriboja tradiciniu skrydžiu į Šanchajų. Todėl ir kainos čia atitinkamai aukštesnės.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją