Kaip BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, realiausias kandidatas į Pasaulio paveldo objektų sąrašą yra Kernavės rezervatas-muziejus.
"Mes galvojome apie Kernavę ir Zervynus, tačiau kai teiki net du objektus - nelabai rimtai žiūri į tokį pasiūlymą", - sakė A.Dirmaitė.
Pasak jos, artimiausiu metu bus nuspręsta, ar teikti prašymą įtraukti Kernavės rezervatą-muziejų į Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
"Jei Lietuvoje šiam pasiūlymui bus pritarta, tai iki vasario mėnesio turėsime parengti dokumentus, o UNESCO komitetas sprendimą priims ne mažiau kaip per metus", - ilgą proceso tvarką BNS pasakojo A.Dirmaitė.
1928 metais Kernavėje buvo įsteigtas kraštotyros muziejus, o 1989 metais 196,2 hektarų plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.
Rezervatas - per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi, kurioje yra daugiau kaip 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų - didžiausias Lietuvoje gynybinis penkių piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 metais Hermano Vartbergės kronikoje bei eiliuotoje Livonijos kronikoje kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda.
13 amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.
Į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą yra įtraukta Lietuvos kryždirbystės tradicija, į kultūros ir gamtos paveldo sąrašą - Kuršių nerija, o į Pasaulio paveldo sąrašą - Vilniaus Senamiestis.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra pateikusi prašymą įtraukti dainų šventes į UNESCO žmonijos kūrybinio palikimo sąrašą.